Kone visos šios įžymybės jau sulaukusios pensinio amžiaus. O kritikuoja jie pensiją, kurią moka valstybė.
Antai 74 metų televizijos laidos „Stebuklų laukas“ vedėjas Leonidas Jakubovičius tvirtino negalintis pragyventi iš 23 tūkst. rublių (327 eurų) pensijos.
„Nesuprantu, kas dedasi. Dirbu nuo 1992 metų ir valstybė iš mano algos nuolat išskaičiuodavo pinigus.
Tai kur jie dabar pasidėjo?“ – stebėjosi L.Jakubovičius.
Panašaus dydžio pensija nepatenkinti ir laidoje „Kas? Kur? Kada?“ pagarsėjęs eruditas Aleksandras Druzis, ir „Linksmųjų bei išradingųjų klubo“ aktorius Julijus Gusmanas.
Skundžiasi ir dainininkas Levas Leščenka, gaunantis apie 30 tūkst. rublių (426 eurus), ir aktorius bei dainų atlikėjas Michailas Bojarskis, kuriam valstybė kas mėnesį atseikėja vos per 20 tūkst. rublių (284 eurus).
Politikai ėmė gėdinti
Tiesa, dauguma įžymybių neslėpė neskurstantys, tačiau koneveikė dabartinę tvarką, kai didžioji dalis pensijos sulaukusių rusų vos suduria galą su galu.
Išskyrus, žinoma, buvusius valdininkus ir tarnautojus.
Viena humoristinės televizijos laidos „Anšlagas“ rengėjų Regina Dubovickaja, kurios pensija siekia 16 tūkst. rublių (227 eurus) per mėnesį, patarė gyventojams išvis nesulaukti tokio amžiaus.
Tačiau pramogų žvaigždes ėmė gėdinti politikai. Federacijos Tarybos narys ir Rusijos pensininkų sąjungos pirmininkas Valerijus Riazanskis aiškino, kad pastariesiems turėtų būti gėda skųstis.
„Dar galėčiau suprasti, jei dėl to dejuotų buvę darbininkai. Jų pensija, siekianti nuo 20 iki 30 tūkst. rublių (284–426 eurus), tikrai ne tokia, kokios buvo galima tikėtis“, – postringavo V.Riazanskis.
Tik pastarojo oficiali alga siekia 400 tūkst. rublių (5,7 tūkst. eurų), o jam pasitraukus į pensiją bus skirta 75 proc. atlyginimo dydžio išmoka.
„Vieningosios Rusijos“ atstovė Valstybės Dūmoje Svetlana Besarab taip pat pritarė šiam politikui, paaiškinusi, kad skurstančių pensininkų Rusijoje tiesiog nebeliko.
„Žmonės, gaunantys ir senatvės, ir socialinę pensijas, išsikapstė iš skurdo. Pas mane nuolat ateina tokių, kurie labai patenkinti pensijų reforma“, – aiškino parlamentarė.
Priedą nusiuntė prezidentui
Vis dėlto taip mano ne visi. Praėjusią savaitę Čeliabinsko srities gyventoja Jeleba Karpenia pačiam šalies prezidentui Vladimirui Putinui nusprendė išsiųsti priedą prie pensijos, kuris jai buvo paskirtas nuo šių metų sausio mėnesio.
Priedo dydis – 1,1 rublio (pusantro euro cento). Tiesa, už pašto paslaugas moteris sumokėjo 81 rublį (1,15 euro).
Laiške ji papasakojo 33 metus dirbusi anglų kalbos mokytoja, o vėliau sulaukusi 7,2 tūkst. rublių (102 eurų) pensijos.
Pastaroji per keletą metų išaugo iki 9225 rublių (131 euro), tačiau tai neguodžia. „Kaip man už tiek pragyventi?“ – klausė buvusi mokytoja.
Gubernatoriams negaila
Pastaruoju metu Rusijoje aptarinėjami ir buvusio Omsko srities gubernatoriaus Leonido Poležajevo piniginiai reikalai.
Šiam veikėjui sulaukus užtarnauto poilsio apskrities Darbo ministerija nusprendė jam kas mėnesį skirti papildomą išmoką prie pensijos.
Tad jis gauna ir pensiją, ir 224 tūkst. rublių (3,18 tūkst. eurų).
Vietos prokuratūra turėjo drąsos apskųsti tokį sprendimą, tačiau nieko nepešė.
Byla pasiekė netgi Aukščiausiąjį teismą ir jis tvirtai nusprendė: „Regiono vadovo pareigos susaistytos įvairių apribojimų, todėl šiam valstybės tarnautojų sluoksniui reikalinga papildoma socialinė apsauga.“
L.Poležajavo atvejis – toli gražu ne vienintelis.
Žiniasklaidoje viena populiariausių temų yra įvairiems regionų valdininkams išmokami priedai prie pensijos, kurie pastarąją viršija kelis ar net keliasdešimt kartų.
Aistros dėl pensijų reformos vis nerimsta
Dar 2018 metais Rusijos parlamentas, nepaisydamas protestų, įtvirtino pensijų reformą, pagal kurią laipsniškai bus didinamas pensinis amžius: moterų – nuo 55 iki 60, vyrų – nuo 60 iki 65 metų.
Tokį žingsnį daug kartų kritikavo opozicija, o pastaruoju metu pradėjo bruzdėti ir vis dar tebegyvuojanti Komunistų partija.
Remiantis šių metų sausį atliktos apklausos duomenimis, net 83 procentai šalies gyventojų nėra patenkinti pensijų reforma.
