Jo teigimu, kartu su tokiais rezultatais nekilnojamo turto (NT) plėtotojams atsirado galimybės kelti butų kainas.
Šis procesas itin išryškėjo antroje metų pusėje, kai gana dažnai į rinką paleidžiami nauji projektai pasižymėjo vidutiniškai 5-8 proc. didesne pasiūlos kaina.
Pavyzdžiui, viename Vilniaus rajonų, Šnipiškėse, buvo įprasta, kad vidutinė kvadratinio metro kaina siekdavo 1,8-2 tūkst. eurų, o dabar ji pašokusi iki 2,5 tūkst. eurų. „Kai Šnipiškių kaina artėja prie Senamiesčio, kyla klausimų, ar ji adekvati“, – svarstė A.Antanavičius.
Kaune pirmą kartą po ilgos pertraukos neparduotų naujos statybos butų dalis dar tik statomuose namuose aplenkė pasiūlą jau pastatytuose projektuose. Tai rodo, kad naujos statybos butų rinka Kaune jau perėjo į kitą aktyvumo lygį – prekyba ir šiame mieste vis dažniau vyksta iš brėžinių.
„Parduotų objektų skaičiaus Kaune, panašu, kad ima pakakti, todėl NT plėtotojai pradeda peržiūrėti kainodarą, kas nebuvo daryta trejus ketverius metus“, – svarstė „Realdata“ vadovas.
Kaune NT plėtotojai pastebi tendenciją, kad čia butui peržengus 80-90 tūkst. eurų kainą, jį parduoti tampa gerokai sudėtingiau, mat gyventojai tuomet ima rinktis iš namų ar kotedžų.
Dėl šios priežasties NT rinkos dalyviai daro prielaidą, kad naujos statybos butų kainos laikinojoje sostinėje turi gana ribotą augimo potencialą.
2019 m. antrinėje būsto rinkoje labiausiai išsiskyrė individualių namų ir kotedžų segmentas. Jame sandorių apimtys didėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose: Vilniuje – 12,7 proc., Vilniaus raj. – 21,8 proc., Kaune – 7,7 proc., Kauno raj. – 16,8 proc., Klaipėdoje – 13,3 proc., Klaipėdos raj. – 34 proc., Šiauliuose – 4 proc., Panevėžyje – 1,1 proc., o likusioje Lietuvoje – 18,6 proc.
„Jei antrinėje butų rinkoje yra miestų, kur pirkimo-pardavimo sandorių skaičius praėjusiais metais traukėsi, tai nuosavų namų segmente augimas fiksuotas praktiškai visur. Tai rodo, kad greičiausiai kartu su augančiomis gyventojų pajamomis ir perkamąją galia, augo ir gyventojų noras įsikurti nuosavų namų ar kotedžų segmente“, – teigė NT agentūros „1 Partner“ Viktoras Račkovskis vadovas.
Praėjusiais metais brangimas fiksuotas tik antrinės butų rinkos segmente – išleidžiamos sumos už butus tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose per metus padidėjo nuo 3 iki 10 proc.
Tuo tarpu antrinėje nuosavų namų ir kotedžų rinkoje kainos liko stabilios, todėl šio segmento patrauklumas dar labiau išaugo.
Anot A.Antanavičiaus, rinka įsibėgėjusi labai sparčiai, todėl NT rinkos dalyviai spėja, kad, esant tokiam optimizmui ir sandorių augimo statistikai, kainų augimo tendenciją gali pakoreguoti nebent tik globalūs veiksniai ar nenumatyti ekonominiai sukrėtimai.
O kol kas jau šių metų pradžioje Vilniuje parduoda arti 600 butų per vieną mėnesį. Jei toks tempas išliks ištisus metus, 2020-ieji bus dar vieni rekordiniai metai.
