Darbo kodekso pakeitimuose nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba jeigu Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Paskelbus prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Taip pat prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Darbdavys darbuotojui gali paskelbti dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).
Tačiau Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, leidžianti darbuotoją nušalinti nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio. Tą darbdavys gali padaryti, jei darbuotojas, kurio sveikata kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatai, nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.
„Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatai, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.
Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
Darbuotojui nesutikus ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio“, – numato pataisos.
