Vis dėlto nerimui priežasčių – jau mažiau. Dabar, kai Lietuvoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė teisės aktų pakeitimus, skirtus darbo vietoms išsaugoti.
Taip pat jie padės gyventojams, kurie, uždarius dienos centrus, turi rūpintis negalią turinčiais artimaisiais, vaikais, senoliais. Įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo ketvirtadienio – kovo 19 d.
Štai kokie sprendimai yra priimti. Jie svarbūs kone kiekvienam.
Penkios grupės
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Vyriausybės skubos tvarka priimtas teisės aktų paketas padės sumažinti pandemijos pasekmes darbo rinkai bei ekonomikai.
„Tie pakeitimai liečia penkias mūsų srities grupes: darbuotojus, darbdavius – kad jie neatleistų jų iš darbo ir taip nesukurtų didelės bedarbių grupės, kuriai vėliai būtų sunku integruotis į darbo rinką.
Savarankiškai dirbančius – taip pat. Iš viso jų Lietuvoje yra apie 100 tūkst., ir dalies jų veikla stoja.
Pakeitimai yra svarbūs ir žmonėms, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, bet jiems reikia prižiūrėti vaikus ar neįgalius artimuosius.
Yra ir dar viena grupė. Tai žmonės, kurie dirba rizikos zonose – jie rizikuoja susirgti koronaviruso liga. Tai ir medikai, ir pareigūnai, ir parduotuvių kasininkai, ir vaiko teisių apsaugos ar socialiniai darbuotojai“, – sakė L.Kukuraitis.
Registracija – nuo balandžio 5-osios
Taigi, pasak L.Kukuraičio, darbdaviai jau dabar gali skelbti prastovas – jiems subsidija bus teikiama nuo karantino pradžios – kovo 16-osios.
Svarbu tai, kad visos įmonės, kurios išleido žmones prastovai, taip pat ir savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami gauti subsidijas Užimtumo tarnyboje turės registruotis nuo balandžio 5 dienos.
Per porą balandžio savaičių juos turėtų pasiekti pirmoji subsidija – už pusę kovo. Vėliau, anot L.Kukuraičio, kai sistema bus sustyguota, subsidijos bus sumokamos greičiau.
Koks įmonėms teks subsidijos dydis – 60 ar 90 proc. minimalaus atlyginimo, Vyriausybė nustatys ateinantį trečiadienį. Manoma, kad didesnė subsidija priklausys toms, kurių veikla uždrausta karantino metu.
Biudžetinis sektorius negaus subsidijų – jei žmonės ir bus išleidžiami į prastovos režimą, jiems bus mokama minimali mėnesinė alga.
Reikia budrumo
Pasak viceministrės Eglės Radišauskienės, labai svarbu, kad darbuotojai, spaudžiami darbdavių, nepasirašytų jokių dokumentų, jeigu junta, kad taip prastinamos darbo sąlygos.
„Jei žmonės verčiami imti nedarbingumo pažymą, reikia žinoti, kad ligos išmoka būtų mažesnė už prastovos išmoką. Jei jie stumiami eiti nemokamų atostogų, reikėtų pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija, kaip elgtis“, – sakė E.Radišauskienė.
Lietuvoje jau būta pavienių atvejų, kai darbdaviai žmones atleido iš darbo, šiems nė nežinant.
Pasak E.Radišauskienės, šiuo metu nedarbingumo pažymėjimų skaičius vis dar auga.
„Nemokamų atostogų šiuo metu yra išėję 78 tūkst. žmonių, o nedarbingumą vaikams prižiūrėti yra paėmę 50 tūkst. žmonių. Bendras skaičius dar auga, tačiau nebėra kasdienio proveržio, kokio būta savaitės pradžioje“, – sakė viceministrė.
Nauja išmokų gavėjų grupė
Pasak ministro L.Kukuraičio, to dar nėra buvę – vaikaičiais besirūpinantys ir pagal darbo sutartis dirbantys seneliai galės imti nedarbingumo pažymėjimą, nes yra situacijų, kai, pavyzdžiui, medikų ar pareigūnų vaikų nėra kam prižiūrėti.
Taigi štai taip surikiuota parama, pakeitus teisės aktus.
Parama darbo vietoms išsaugoti
Per karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą – valstybė prisidės prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga. Negali būti reikalaujama, kad jis atvyktiųį darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus iki mokesčių – tai 437 eurus „į rankas“.
Darbdavių patiriamos išlaidos bus kompensuojamos skiriant subsidiją iš Užimtumo tarnybos.
Tačiau subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.
Tuo tarpi viešosios įstaigos – tai darbdaviai, kurie gali pretenduoti į subsidiją.
Nustatyti subsidijų dydžiai
Valstybės subsidijos yra dviejų dydžių.
Vienas jų sudaro 60 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai iki mokesčių.
Kitas – 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai iki mokesčių. Šis dydis galioja tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu.
Subsidija bus mokama iki tol, kol pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas. Ją gaunantis darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Išmoka dirbantiems savarankiškai
Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka.
Ji sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą – 257 eurus per mėnesį.
Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba ir pagal darbo sutartį.
Paaiškinimas: išmoką gaus visi savarankiškai dirbantys asmenys, kurie faktiškai vykdo veiklą, nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių bei kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir neturi socialinio draudimo įmokų įsiskolinimų.
Išmoka priklausys ir tiems savarankiškai dirbantiems žmonėms, kurie yra atleisti nuo įmokų – pensininkams, neįgaliesiems, pirmąkart veiklą pradėjusiems asmenims.
Mokymosi stipendija darbdaviams
Per karantiną duris užvėrė profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai.
Jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta.
Profesinis mokymas ir stipendija
Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme yra įtvirtinta nuostata, susijusi su darbuotojų atleidimu.
Jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti.
Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.
Išmokos užsikrėtusiems darbuotojams
Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ – tai 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai.
Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Kiekvienu atveju „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.
Išmoka prižiūrintiems vaikus
Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmokos mokėjimas galės trukti ilgiau – tol, kol pasibaigs karantinas ir bus atšaukta ekstremali situacija.
Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Išmoka mokama ir seneliams
Paskelbus karantiną neretai prižiūrėti vaikus – savo vaikaičius imasi dirbantys seneliai.
Jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, priešmokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio vaiko su negalia iki 21 metų priežiūrai.
Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai.
Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems nėra paskelbta prastova.
Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol, kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Išmoka prižiūrintiems neįgaliuosius
Per karantiną yra sustabdyta neįgaliųjų dienos centrų veiklą.
Todėl nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą.
Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas.
Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali – tuomet vienas iš senelių – galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai.
Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Išmoka prižiūrintiems senolius
Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.
Ji siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Svarbu sergantiems lėtinėmis ligomis
Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką.
Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Nušalinimas nuo darbo
Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.
Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.
