Vienas tokių – kaunietis Adomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
„2019-aisiais buvau priverstinai įtrauktas į II pakopos pensijų kaupimą.
Praėjusiais metais dėl painios „Sodros“ informacinės sistemos nepavyko atsisakyti kaupti, todėl kiekvieną mėnesį man nuo algos nuskaičiuoja pinigus.
Bandžiau atsisakyti priverstinio kaupimo II pakopoje, rašiau kelis prašymus „Sodrai“, tačiau visi jie buvo atmesti motyvuojant, kad turėjau užtektinai laiko susipažinti su „Sodros“ sistema ir tik mano kaltė, kad nepavyko atsisakyti kaupti.
Pagrindinis klausimas dabar – iš ko reikės gyventi, kai šalyje ir ekonomikoje yra tokia nepavydėtina situacija, o dar iš manęs nurėš „Sodra“? Galbūt tie keliasdešimt eurų man bus gyvybiškai svarbūs įsigyjant maisto, nes neaišku, kas bus toliau...“
„Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis skaičiuoja, kad supratusių, jog, pasibaigus terminui, prieš savo norą liko kaupti pensijai II pakopoje, pernai buvo tūkstantis gyventojų. Dviem šimtam jų „Sodra“ jų prašymus patenkino – šie gyventojai įrodė, kad jie nebuvo perskaitę „Sodros“ pranešimo, kuriuo ir buvo pranešta apie teisę iki tam tikros datos atsisakyti kaupimo pensijai fonduose. Likę 800, kaip ir Adomas iš Kauno, liko kaupti, nes, kaip aiškino S.Jarmalis, nebuvo objektyvių priežasčių, kaupimą nutraukti.
Ne kiekvienas gali laukti
„Žmonėms nėra kur dėtis – teks laukti, kada pensijų fondai pakils, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas Romas Lazutka. – Tačiau kažkam šiandien – gimimo diena ir žmogus išeina į pensiją. Kaip jis gali laukti, kada vertės pakils?“
R.Lazutka – šalininkas to, kad gyventojai bet kada galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo. Anot ekonomisto, tą leidžia daryti Vengrija, Lenkija, o nuo šių metų pradžios – ir Estija.
„Estai pamatė fondų rezultatus. Jie nebuvo patenkinami, todėl nuspręsta, kad nėra moralinės prasmės ir pagrindo laikyti žmones toje sistemoje, kai ji nepasiteisino. Lietuvoje galėtų leisti ne pusmetį leisti pabėgti iš pensijų fondų, o apsispręsti tą padaryti laisvai bet kada“, – svarstė pašnekovas.
Tiems, kurie stebisi dabartiniu rinkų smukimu, ekonomistas siūlo prisiminti prieš dešimtmetį buvusias korekcijas.
„Galima sakyti, kad dabartinis kritimas unikalus, tačiau prieš 10 metų kritimas irgi buvo unikalus. Pernai pensijų fondai augo labai sparčiai – beveik 20 proc., tačiau 2018 m. fiksuotas 7 proc. smukimas. Dabar vėl krinta dešimtimis procentų.
Vertybiniai popieriai, kurie nupirkti už pensijų fondų dalyvių pinigus, nuvertėja krizės laikotarpiu, o, ekonomikai kylant, atgauna vertę ir duoda prieaugį. Tačiau žmogui, kuriam senatvei reikia saugoti pinigus, toks instrumentas nėra tinkamas. Jis gali būti papildomas: pavyzdžiui, Vokietijoje, kai mokama 1,5 tūkst. eurų pensija, iš fondų gaunamos lėšos tėra papildomos, todėl ir jų svyravimai nėra tokie reikšmingi“, – komentavo R.Lazutka.
Anot jo, pensijos prigimtis – apsauga senatvėje, stabilumas. O pensijų fondai investuoja į vertybinių popierių rinkas, kurių prigimtis – ne stabilumas. Todėl tai sunkiai suderinama.
Siūlo pakentėti, kol ims kilti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė perdavė, kad, nepaisant pensijų fondų rodiklių, pensijų kaupimo sąlygų pakeitimų siūlyti šiuo metu neplanuojama.
„Pensijų fonduose kaupiama 25-30 ar daugiau metų, įvesti gyvenimo ciklo fondai, kas reiškia, kad vyresniųjų gyventojų lėšos investuojamos saugiau, todėl ilguoju laikotarpiu nėra pagrindo nerimauti“, – aiškino E.Samoškaitė.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Tadas Gudaitis aiškina, kad, krentant rinkoms, reikia neužkirsti kelio savo pensijai kaupiamoms lėšoms sudalyvauti ir joms ėmus kilti.
Anot jo, vyresnio amžiaus šalies gyventojų lėšos investuotos konservatyviai, didelė dalis lėšų į akcijas nukreipta tik tuose fonduose, kurie valdo jauniausių dalyvių investicijas ir kuriems iki pensijos pradžios liko 20 metų ir daugiau.
„Tokia pozicija nėra kritikuotina. Pensijų fondų valdytojai tokias išvadas daro remdamiesi visa buvusia patirtimi – juk buvo kritimų nuo pat 2000-ųjų, kai pradėjome pensijų fonduose kaupti. Nė vienas negalime pažvelgti į ateitį. Indeksai gali bet kada atsitiesti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Jis aiškina: reikia suprasti, kad, atidavus savo pinigus kitam – fondų valdytojui ar kaimynui – jie jau nebe mūsų valioje, todėl su lėšomis gali atsitikti bet kas. Todėl pasakyti, kad atidavus pinigus kažkam, kas yra supančiotas daugybės valstybės reguliavimo taisyklių ir etikos kodeksų, pinigai reikšmingai nenuvertės, būtų klaida.
Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, būtų labai skubota sudaryti galimybę kaupiantiesiems išeiti iš fondų. „Baimės akys didelės. Tai pakirstų visų reformų prasmę. Šiuo metu sistema visai neblogai stovi ant trijų kojų – žmogus gali jausti šiek tiek saugumo, kad nesudėjo visų kiaušinių į vieną pintinę.
Pensijų sistema – šioks toks pensijų išskristymo garantas. Niekas nežino, kaip „Sodra“ ar pensijų fondai atrodys po keturiasdešimties metų“, – kalbėjo K.Kupšys.
Ne valstybė turi visus gelbėti – iš kur valstybė gaus tiek pinigų. Pasirūpinkime visais ir visada negalime užkrauti ant valstybės pečių.
Jis siūlė laikytis sistemos, kuri po paskutinių reformų neblogai subalansuota ir kurioje išskaidytos rizikos. „Jei šiuo metu nukrito dalis jūsų privačios pensijos, o jums iki pensijos dar toli, laikas kažką grąžins. Tačiau nevalia ir visiškai pasitikėti pensijų valdytojais – reikia turėti ir atsarginius variantus: galbūt kaupti kitame fonde, o gal investuoti į ne finansinius instrumentus“, – sakė K.Kupšys.
