– Kaip apibūdintumėte perdegimo sindromą pirmą kartą apie tai girdinčiam žmogui?
– Perdegimo sindromas visuomet yra susijęs su darbu – tai yra nesugebėjimas susidoroti su kasdieniu lėtiniu stresu darbe. Žinoma, ne tik darbas ir darbinė aplinka turi įtakos sindromo išsivystymui, nes tuomet natūraliai kyla klausimas, kodėl ne visi darbuotojai patiria šį sutrikimą?
Perdegimą lemia ir asmeninės paties žmogaus savybės – savivertės, pasirengimo, patirties, kompetencijų, asmeninių resursų stoka, didelis reiklumas sau ir kitiems.
– O kas dar sukelia šį sindromą? Ar priežastimis gali tapti perfekcionizmas ir didžiulė konkurencija?
– Be individualių priežasčių yra ir organizacines, tokios kaip: per didelis darbo krūvis, nuobodus ir nemėgstamas darbas, nuolatinė darbo kontrolė, autonomijos stoka, pervargimas, sumažėję ištekliai, sąžiningumo stoka, konfliktai, neužtikrintumas dėl darbo, pastangų ir atlygio disbalansas, taip pat ir konkurencija.
– Kuo perdegimas skiriasi nuo įprastinio darbe patiriamo streso?
– Perdegimas neatsiranda be streso, todėl dažnai sunku suprasti, kur yra normalus stresas ir kur prasideda perdegimas. Norėdami aiškiau apibūdinti skirtumą, matome šį dėsningumą: stresas – daugiau streso – daug streso – per daug streso – perdegimas.
Ir dažnai mūsų reakcija į stresinę situaciją yra tokia, kad save verčiame daryti dar daugiau. Mes pernelyg įsitraukiame į tai emociškai. Tačiau jei stresas mus veikia ilgą laiką, organizmas perdega ir įsijungia slopinimas.
– O kai įsijungia slopinimas, kas vyksta žmogaus organizme? Kas padeda suprasti, jog stresas išaugo į perdegimo sindromą?
– Perdegimo metu žmogus jaučia fizinį nuovargį arba energijos stygių atliekant kasdienes užduotis darbe, tampa sunku keltis anksti ryte eiti į darbą. Silpsta empatija klientams ir bendradarbiams, asmuo tampa mažiau emocingas, reakcija į tai, kas kelia stresą, yra vangesnė, todėl žmogus lyg atsiriboja nuo santykių, darbo ir savęs, jaučiasi prislėgtas ir vienišas, o dirba automatiškai lyg robotas. Gali sulėtėti mąstymas, darbas tampa nebeefektyvus, darbuotojas daug ilgiau užsilieka darbe savo poilsio ir miego sąskaita.
– Kaip gydyti perdegimo sindromą? Ar užtenka poilsio ir atostogų?
– Veiklos ir gyvenimo subalansavimas yra labai svarbus faktorius norint sumažinti stresą. Svarbus trijų aštuonetų taisyklės laikymasis: 8 valandos darbui, 8 valandos sau bei 8 valandos miegui. Taip pat padėti gali visos įprastas streso valdymo rekomendacijas: mankšta, gilus kvėpavimas, meditacija, kalbėjimasis su draugu, pasivaikščiojimas.
Bet perdegus tai gali padėti tik tada, jei mes galime prisiversti juos atlikti. Kaip ir minėjau, perdegimo metu žmogus jaučiasi beviltiškai ir užstrigęs, todėl dar sunkiau tampa įsitraukti į sveiką elgesį. Tokiu atveju tikslinga kreiptis į specialistą, kuris išklausys, padės ir nukreips reikiamos pagalbos.
– Neretai po darbo pavargę žmonės dar kelias valandas praleidžia prie kompiuterio ar telefono. Kaip manote, ar technologijos yra poilsio priešai, ar tai visai neturi įtakos žmogaus poilsio kokybei?
– Naujosios technologijos nėra mūsų priešai, kol mes jomis naudojamės kryptingai ir protingai. Tačiau retas, kuris grįžęs po darbo dienos išjungia telefoną ar kompiuterį, neatsiliepinėja į skambučius ar neatsako į elektroninius laiškus.
Mes įpratome būti visada pasiekiami, o tai reiškia, kad dirbame daug ilgiau nei praleidžiame laiką biure ar darbo vietoje. Šiuolaikiniais globalizacijos laikais mūsų darbo partnerių yra visame pasaulyje, visose laiko juostose, tad poreikis visuomet būti „online“ fazėje tampa vis svarbesnis. Išmanieji įrenginiai dažnai mus lydi ir bėgiojant, ir sportuojant. Net medituojame atsisiuntę išmaniąją programėlę.
– Na, o jeigu nekovojama su perdegimu ir stresu, kokios gali būti pasekmės?
– Nors perdegimo sindromas ne visada yra nuolatinis, tačiau jis daro neigiamą poveikį ilgalaikei darbuotojo sveikatai.
Tyrimai įrodė, jog perdegimas yra reikšmingas koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys. Be to, nuo šio sindromo didėja cholesterolio kiekis, išauga antrojo tipo diabeto tikimybė, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, galvos skausmas, virškinamojo trakto problemos. Tai yra tik fizinis poveikis.
Psichologinis perdegimo poveikis apima tokius nemalonius simptomus kaip nemiga, depresija, psichotropinių medžiagų ir antidepresantų vartojimas, hospitalizavimas dėl psichinių sutrikimų ir kitus psichologinius sveikatos sutrikimus.
