Draudimai dirbti centralizuotose biurų erdvėse nėra tik atsargumo priemonė – biurai visuomet buvo, ir vis dar yra, viena tinkamiausių terpių virusų ir bakterijų plitimui.
Tikriausiai daugeliui pažįstamas ciklas, kai kiekvieną sezoną biure atsiranda koks nors užkratas. Vienas žmogus ateina į darbą sloguodamas arba kosėdamas, tuomet savo virusą perduoda kolegoms. Ciklas tęsiasi. Naujas sezonas – naujas užkratas. Žinote, kas būna po to, rašoma BBC.
Tyrimai rodo, jog užkratai, nešvarumai, virusai ir bakterijos biurų erdvėse dauginasi labai lengvai. Šiaurės Karolinos gamtos mokslų ir matematikos mokyklos institucinių tyrimų ir strateginių iniciatyvų direktorė Krissi Hewitt ištyrė mikrobų gyvenimo įvairovę ir gausą biuruose.
„Žmonės daug laiko praleidžia darbe, kur bendros erdvės ir dažnas bendro naudojimo paviršių lietimas skatina mikrobų dauginimąsi tiek ant paviršių, tiek ore“, – sako ji.
Kitais žodžiais, dauguma dažnai liečiamų paviršių jūsų biure gali tapti viruso sklidimo terpe. Kuo daugiau jūsų kolegų prisiliečia, tuo didesnė užsikrėtimo rizika. Jonathan‘as Sexton‘as, Arizonos universiteto visuomenės sveikatos koledžo tyrėjas, atrado, jog ant tokių vietų, kaip šaldytuvai, stalčių rankenos, čiaupai, stumiamos durys ir kavos aparatai susidaro itin didelė mikrobų koncentracija, skelbia BBC.
Amerikos mikrobiologijos asociacijos surinkti duomenys rodo, kad tokie mikrobai keliauja labai greitai. Tyrimo metu mokslininkai ant vieno biurų pastato durų rankenos ir stalviršio paskleidė nekenksmingo viruso mėginėlį.
Kaip teigia Arizonos universiteto mikrobiologas Charles Gerba‘as, pirmoji zona, kurioje virusas pasirodė greičiausiai, buvo darbuotojų poilsio kambarys. Po dviejų valandų, viruso buvo galima rasti ant 40-60 proc. visų darbuotojų, lankytojų ir dažnai liečiamų objektų.
Prie to galėjo prisidėti ir netinkama biuro darbuotojų higiena. 2019 m. Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikta apklausa parodė, jog tik 61 proc. JK darbuotojų po apsilankymo tualete rankas tinkamai nusiplauna su muilu ir šiltu vandeniu.
Rizika – ne dėl pastato, bet jame esančių sergančių darbuotojų
Kaip rašoma BBC, nešvarūs pirštai ir stalai yra viena problemos dalis, tačiau didžiausia viruso plitimo rizika yra tai, kas juda oru.
„Didžioji rizika yra ne dėl pačio pastato, bet dėl jame esančių sergančių darbuotojų“, – sako Dr. Ali Khan‘as, epidemiologas ir Nebraskos universiteto visuomenės sveikatos koledžo profesorius.
„Jeigu vienas žmogus yra sergantis, jis arba ji gali savo nešiojamas bakterijas paskleisti kosėdamas ir čiaudėdamas, liesdamas įvairius paviršius ir artimai kontakduodamas su pašaliniais. Bakterijos gali būti skleidžiamos per oro daleles net ir dirbant prie stalo, kuris yra atskirtas nuo kitų kolegų. Šios dalelės nusėda ant bet kokio paviršiaus ir jį užkrečia“.
Biuruose cirkuliuojantis oras taip pat gali prisidėti prie mikrobų platinimo. K. Hewitt teigia, jog uždarose erdvėse mikrobai taip pat juda ir per šildymo, ventiliacijos ir oro vėdinimo sistemas.
„Sistemų ir filtrų priežiūra taip pat turi įtakos tam, kaip užkratas juda oru. Todėl pastatų oro cirkuliacijos, filtravimo, drėkinimo bei temperatūros reguliavimo sistemų nepriežiūra taip pat prisideda prie to, kad šiose sistemose yra didesnis kiekis įvairių mikroorganizmų‘, – sako mokslininkė.
Rankas plauti reikia kuo dažniau
Aplinkos sveikatos specialistė ir namų higienos tarptautinio mokslinio forumo pirmininko pavaduotoja Lisa Ackerley teigia, jog namų biurai, kuriuose daugelis mūsų dabar dirba, yra gerai kontroliuojama aplinka su gerokai mažiau žmonių ir liečiamų paviršių. Čia jūs nebesidalinate bendromis erdvėmis su savo darbo kolegomis, taip pat nereikia jaudintis dėl galimo kitų prastos higienos poveikio viruso plitimui.
Tačiau jeigu nuspręstumėte išeiti į lauką, jūs vis dar galite virusą parsinešti namo, net jei ir dirbate nuotoliniu būdu. „Virusas staiga neatsiras jūsų namuose. Jis gali būti tik įneštas užsikrėtusio žmogaus“, – pabrėžia A. Khan. Tai reiškia kontaktą su sergančiu žmogumi arba infekcijos pernešimą į namus, palietus jau užkrėsta paviršių.
Reikia prisiminti, jog virusai auga žmogaus kūne, tad, kad susirgtumėte, mikrobai turi atsidurti jūsų organizme. Dažniausiai tai įvyksta liečiant savo veidą. Tai galioja ir koronavirusams, taip pat ir Covid-19. Net jeigu virusas jau atsidūrė ant jūsų rankų, jūs dar turite kažkaip jį įleisti į vidų.
Todėl, nesvarbu ar dirbate biure ar namuose, reikia nepamiršti apie dezinfekaciją. Aišku, namie yra gerokai mažiau dažnai naudojamų paviršių ir jokie pašaliniai asmenys jų neliečia, tačiau jeigu mikrobai kažkokiu būdu patenka į jūsų namų erdvę, jūs vistiek galite užsikrėsti virusu.
Iš šviesiosios pusės, kai pagaliau grįšite į bendras darbo erdves, nereikėtų baimintis, jog kitas plačiai paplitęs virusas susidarys būtent ant jūsų stalo. A. Khan sako nemanantis, jog sekanti pandemija kils biure.
„Ne, sekanti pandemija tikrai nekils mūsų biuruose. Ji ir vėl prasidės gamtoje. Biurai ir kitos tankiai apgyvendintos vietos bus gera terpė ligos sklidimui“, – teigia jis.
Tačiau, nepaisant to, plauti rankas visuomet bus gera, arba netgi puiki, idėja.
Parengė Rusnė Marmaitė
