Pasaulį apėmus pandemijai, net ir registruotos siuntos, jei tik telpa, metamos į pašto dėžutes, jų nebepristant į namus.
Gyvai, į rankas, įteikiamos tik pensijos ir kitos išmokos, procesiniai dokumentai. Saugantis klientų nė nebeprašoma pasirašyti – reikia parodyti asmens dokumentą, o vietoje parašo suvedamas dokumento numeris.
Dėl saugumo uždaryti Lietuvos paštui priklausančio finansinių paslaugų tinklo „PayPost“ skyriai.
Pakeitė 100 procesų
Paskelbus karantiną, Lietuvos pašto viduje, įvairiausiose veiklos grandyse – nuo logistikos, klientų aptarnavimo centro iki pašto skyrių, laiškininkų ir kurjerių darbo organizavimo – buvo pakeista per 100 procesų.
Pats svarbiausias pokytis – siuntų nukreipimas į siuntų savitarnos „LP Express“ terminalus. Didžioji dalis siuntų, ant kurių nurodytas telefono numeris ir kurios netelpa į pašto dėžutes, nukreipiamos būtent į terminalus.
Kaip aiškino Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė, keliuose miestuose tai jau daryta kiek anksčiau, tačiau karantinas pagreitino šį procesą. Išaugus elektroninės prekybos bei nukreipiamų siuntų kiekiams teko skubinti siuntų savitarnos terminalų plėtrą – prieš porą savaičių skirtinguose miestuose atidaryti 9 nauji terminalai.
Šiai dienai Lietuvos pašto terminalų tinklą sudaro 173 terminalai: intensyvi plėtra numatyta ir balandį, o iki liepos vidurio terminalų skaičius turėtų pasiekti beveik 300.
Per karantiną terminalus aptarnaujančių kurjerių darbas, kaip ir siuntų kiekiai išaugo apie du kartus.
Išaugusi internetinė prekyba karantino metu nulėmė ir išaugusią naudojimosi terminalais statistiką. Lyginant su savaite prieš karantiną, fiksuojami tokie pokyčiai: bendrai siuntų kiekiai – tiek siunčiamų, tiek gaunamų – išaugo beveik dvigubai, atitinkamai 46 ir 43 proc. Įdomu tai, kad didžiausi pokyčiai fiksuojami mažesniuose miestuose. Pavyzdžiui, Raseiniuose – net 75 proc. augimas, Tauragėje, Kretingoje, Jonavoje, Marijampolėje, Lazdijuose – apie 60 proc., Kaišiadoryse, Plungėje, Biržuose – apie 50 proc.
Dažniausiai siuntos gyventojams atkeliauja iš vaistinių, knygų bei kosmetikos pardavėjų bei didžiausių elektroninių parduotuvių Lietuvoje. Populiariausias siuntos dėžutės dydis – XS (47 proc. visų siuntų). Tai rodo, kad žmonės dažniausiai siunčia ir gauna smulkius daiktus.
Išaugęs siuntų kiekis nulėmė ir intensyvesni kurjerių darbo grafiką. Jeigu įprastai į vieną terminalą kurjeris vyksta du kartus, dabar – keturis.
Kai kur siuntų iš viso nesiunčia
Svarbu žinoti, pašto skyriuose dabar priimamos tik supakuotos siuntos – jų pašto darbuotojai dabar nepakuoja. Yra šalių, į kurias priimamos tik pirmenybinės siuntos, yra ir tokių, į kurias siuntimas šiuo metu visiškai neįmanomas. Detalus šalių sąrašas yra čia.
Nepaisant to, bendri pokyčiai nėra dideli – į užsienio šalis iš Lietuvos išsiųsta tik 7 proc. mažiau nei įprastai. Tačiau, jeigu lygintume tą patį šių ir praeitų metų laikotarpį, pastebėtume augimą: prieš karantiną jis buvo 29 proc., karantino metu (13 metų savaitę) – 9 proc.
Situacija su iš užsienio gaunamomis siuntomis kiek kitokia: lyginant tuos pačius laikotarpius pernai ir šiemet, fiksuojamas 9 proc. kritimas.
„Matome, kad siuntų kiekiai krenta, tačiau neaišku, ar tai dėl to, kad žmonės neperka, ar dėl logistinių trukdžių, su kuriais susiduria visas pasaulis. Mūsų žiniomis, tarptautinės siuntos po truputį keliauja į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus vartojimo rinka išaugo bent du kartus, tikėtina, kad kritimą labiausiai lemia pristatymo sutrikimai“, – svarstė V.Budrienė.
Suplūdo į paštus
Pirmąją karantino savaitę dvigubai išaugo ir klientų skaičius Lietuvos pašto skyriuose. Tai iš dalies susiję su tuo, kad būtent tą savaitę buvo mokamos pensijos ir kitos išmokos, tačiau V.Budrienė teigė, kad didžiąją dalį klientų srauto galima priskirti kilusiai panikai – žmonės suskubo mokėti mokesčius. Antrą karantino savaitę klientų skaičius ėmė mažėti.
