Vykdantieji individualią veiklą pajamas turės deklaruoti pirmieji, nes jiems pajamų deklaraciją privaloma pateikti norint gauti socialinio draudimo išmokas nedarbingumo atveju.
Ne individualią veiklą vykdantys gyventojai deklaracijas teikti turės nuo balandžio 22 dienos.
Sukėlė abejonių
VMI vadovė pranešė, kad nuo tos dienos, kai VMI ir „Sodra“ paskelbė apie pagalbą verslui, sulaukta daugiau kaip 5 tūkst. prašymų. Tačiau dėl 70 įmonių, prašančių valstybės pagalbos, kilo abejonių.
„Išnagrinėję 5 tūkst. prašymų atsirinkome 70 įmonių, kurių paprašysime pateikti įrodymų dėl koronaviruso poveikio. Turime teisę ir pareigą taip daryti – visas įmones buvome informavę, kad, esant poreikiui, paprašysime pagrįsti dokumentais ir įrodymais.
Kaip atsirenkame? Nematome, kad įmonės apyvarta sumažėjo, matome, kad įmonė puikiai sugebėjo persitvarkyti ir užimti dalį tų produktų rinkos, kurių šiandien negalime įsivežti iš kitų šalių.
Kokią informaciją reikia pateikti? Nesame nusiteikę nepadėti įmonėms – priešingai, ieškome su įmonėmis dialogo. Šiuo siunkiu metu net neabejoju, kad įmonės finansininkai kasdien vertina savo įmonės finansinę būklę, žiūri pirkimus-pardavimus, gamybos apimtis, kiek realiai dirba darbuotojų, kiek jų yra prastovose ir atostogose, kokia yra galimybė atsiskaityti su tiekėjais ir koks yra mokumas, kokie pinigų srautai įmonėje. Visa tai, VMI paprašius, ir reikia mums pateikti““, – kalbėjo E.Janušienė.
Šią savaitę 2,1 tūkst. įmonių pasieks teigiami VMI sprendimai, kitą savaitę – dar 2,8 tūkst. teigiamų sprendimų.
Vykdantiems individualią veiklą
Vykdantiems individualią veiklą VMI vadovė pranešė apie praėjusią savaitę sudarytą sąrašą jų veiklų, kurioms poveikį turėjo COVID-19.
„Visi tie 80 tūkst. gyventojų bus asmeniškai elektroniniu būdu informuoti apie mūsų teikiamą pagalbą jiems.
Šių veiklų sąrašas yra surašytas tik dėl mokestinių paskolų ir paslaugų. Apie tai, kaip gauti išmoką, reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą“, – kalbėjo Edita Janušienė.
Savo ruožtu Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė informavo, kad prašymus dėl išmokų individualią veiklą vykdantys gyventojai gali teikti nuo balandžio 5 dienos.
Jos teigimu, 12 tūkst. gyventojų jau teikė prašymus gauti 257 eurų dydžio išmoką – prašymus teikė įvairių verslo formų ir segmentų atstovai.
Kviečia kreiptis
Taip pat Užimtumo tarnybos vadovė I.Balnanosienė pranešė, kad šiuo metu dėl subsidijų už darbuotojų prastovas Tarnyba jau gavo 78 darbdavių prašymus.
„Į prastovas išleistų darbuotojų skaičius yra apie 600 – daugiausia tai yra paslaugų įmonės, dominuoja mažos ir smulkios verslo įmonės“, – sakė I.Balnanosienė.
Antradienio duomenimis, šalyje registruota daugiau nei 10 proc. bedarbių, rašo ELTA.
„Kalbant apie besiregistruojančių skaičių, šiandien turime nedarbo lygį 10,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų ir tikrai jau daug metų neturėjome tokios situacijos“, – sakė I.Balnanosienė.
Anot jos, dažniausiai karantino laikotarpiu sulaukiama netekusiųjų darbo iš paslaugų, maisto gamybos įmonių.
„Dažniausiai paslaugų įmonės, maisto gamybos įmonės, restoranų veikla užsiimančios įmonės, kuriose dirba šie žmonės ir kurie dėl paskelbto karantino negali tęsti darbinių santykių“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vasarį nedarbo lygis šalyje siekė 9,4 proc.
Antradienio rytą savo feisbuko paskyroje S.Skvernelis priminė, kad nuo balandžio 5 d. savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai, kurie dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo išleidžia darbuotojus į prastovas, jau gali kreiptis dėl išmokų ir subsidijų į Užimtumo tarnybą.
Premjero teigimu, iki pirmadienio vidurdienio dėl išmokų ir subsidijų jau kreipėsi 5 548 savarankiškai dirbantys asmenys ir 38 darbdaviai. Vyriausybės vadovas akcentavo ir tai, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie neturi darbo pajamų, bus skiriama 257 eurų fiksuoto dydžio išmoka per mėnesį.
„Darbdaviai, kurie ekstremaliosios situacijos ir karantino metu darbuotojams ar jų grupei paskelbia prastovas, galės pasinaudoti valstybės subsidijomis darbo užmokesčiui – nors dar laukiama galutinio šiandienos Seimo sprendimo, planuojama, kad subsidijos sieks 90 proc. arba 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimalioji mėnesio alga“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras pirmininkas.
Balandžio 3 dieną jau startavo pirmoji priemonė. Nuo penktadienio mažos ir vidutinės įmonės gali kreiptis į „INVEGA“ dėl palūkanų kompensavimo, tai jau padarė 50 įmonių.
Laukia Seimo sprendimo
Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbdaviai, siekiantys gauti subsidiją, nuo balandžio 5 dienos gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Plačiau apie tai rašyta čia.
Subsidija bus skaičiuojama nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio prastovos metu. Jeigu prastova trunka mėnesį ir su darbuotoju sulygta visa darbo laiko norma, darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnę kaip minimalią mėnesinę algą (607 eurai bruto). Jeigu prastova trunka mažiau – proporcingai pagal jos laiką.
Užimtumo tarnyba turi įsitikinti, kad subsidijos buvo panaudotos darbuotojų atlyginimams, todėl darbdavys kas mėnesį turės pateikti dokumentus, kurie patvirtintų atlyginimo išmokėjimą už praėjusį mėnesį.
Užimtumo tarnyba per 5 darbo dienų įvertina, ar pasiūlymą pateikęs darbdavys atitinka visas sąlygas ir priima sprendimą skirti arba neskirti subsidiją darbo užmokesčiui per prastovą. Prastovos subsidija išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos.
Subsidijos dydis, remiantis Užimtumo įstatymo pataisomis, kurios Seime planuojamos priimti balandžio 7 dieną, darbdavio pasirinkimu galės siekti 90 arba 70 procentų nuo darbo užmokesčio. Jeigu darbdavys pats prisidės 10 proc. ir rinksis 90 proc. dydžio subsidiją, valstybė galės prisidėti ne daugiau nei 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu (607 eurai bruto), o jeigu pasirinks 70 proc. subsidiją, valstybė galės prisidėti daugiau – 1,5 MMA dydžiu arba 910,5 euro bruto. Per prastovą priskaičiuotas darbo užmokestis negali būti didesnis nei buvo nustatytas darbo sutartyje iki jos.
