Pasak jo, ši Vyriausybės priemonė – ne tik didelis smūgis dar tik besiformuojančiai viduriniajai klasei, bet ir našta visai socialinei apsaugos sistemai.
„Kodėl padidins šešėlinę ekonomiką? Valdžios subsidijos ribojimas (iki MMA arba 1.5 MMA) yra signalas tiek verslui, tiek ir gyventojams, kad visgi neapsimoka lįsti iš šešėlio ir rodyti pilną darbo užmokestį, nes tiek sąžiningas verslas (mokėjęs visą atlyginimą oficialiai) ir nesąžiningas (mokėjęs tik minimumą, o visą kitą – vokelyje) faktiškai gaus tokią pačią subsidiją. Maksimali subsidija turėjo būti 2 vidutiniai darbo užmokesčiai, kaip yra daugelio kitų išmokų atveju“, – savo feisbuko paskyroje rašo Ž.Mauricas.
Jo teigimu, valdžios subsidijos ribojimas ženkliai sumažins prastovoje esančių darbuotojų pajamas (atitinkamai iki €472 arba €871 eurų per mėnesį), todėl tai bus didelis smūgis dar tik besiformuojančiai viduriniajai klasei Lietuvoje.
„Turint omenyje, kad dauguma darbdavių rinksis pirmąjį variantą, realiai darbuotojų, esančių prastovoje, pajamos sumažės iki €472 eurų. Namų ūkių pajamų smukimas gali turėti neigiamą šalutinį poveikį visai ekonomikai dėl sumenkusio namų ūkių vartojimo. Tad gali užsisukti užburtas diržų veržimosi ratas. Karantino metu yra labai svarbu kiek įmanoma labiau palaikyti namų ūkių pajamų stabilumą, kad koronaviruso krizė neperaugtų į tikrą ekonominę krizę“, – tikino ekonomistas.
Ž.Mauricas taip pat akcentavo, kad subsidijos sumos ribojimas gali padidinti nedarbo lygį.
„Daliai gyventojų labiau apsimokės kreiptis nedarbo išmokos į užimtumo tarnybą, nei gauti kompensaciją už prastovas. Pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį (€860) uždirbantis darbuotojas pirmus tris mėnesius gautų €664 nedarbo išmoką, paskesnius tris – €559, kas yra daugiau nei kompensacija už prastovą pirmojo varianto atveju (€472).
Jei atlyginimas yra du vidutiniai darbo užmokesčiai (€1720), tuomet nedarbo išmokos siektų visus šešis mėnesius €783.5. Išaugus nedarbui, išaugtų našta socialinei apsaugos sistemai, padidėtų namų ūkių neapibrėžtumas (dėl ko sumažėtų namų ūkių vartojimas) bei galimai išaugtų Lietuvos skolinimosi kaštai, nes nedarbo lygio rodiklis yra vienas iš labiausiai stebimų šiuo metu (t.y. šalys pagal sugebėjimą susidoroti su ekonomine krize bus pagrinde vertinamos pagal šiuos su kriterijus: nedarbo lygi ir įmonių bankrotų skaičių)“, – pabrėžė ekonomistas.
Išsaugotų darbo vietas
Seimas antradienį galutinai pritarė pataisoms, atveriančioms kelią darbdaviams gauti 90 proc. arba 70 proc. dydžio valstybės subsidijas, kai ekstremalios situacijos ir karantino metu prireikia skelbti prastovas darbuotojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, valstybės subsidijoms darbo vietoms išlaikyti iš viso šiuo metu numatyta skirti apie 379 mln. eurų. Balandžio 6 dienos duomenimis, į Užimtumo tarnybą kreipėsi 106 darbdaviai, paskelbusių prastovas darbuotojams, ir apie 12 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų.
Kaip rašyta anksčiau, Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, kai dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, jis turi teisę skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.
Numatyti subsidijų dydžiai – 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, arba 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.
Darbdaviai, pasinaudoję subsidijomis, turės išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbo vietų bent 3 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
