Anot ekonomistų, savininkų finansinis raštingumas jau gerokai didesnis, nei būta per ankstesnę krizę – elgiasi apdairiau.
Paskelbė, ką darys
Pastaruoju metu viena po kitos per „Nasdaq“ Vilniaus biržą didžiosios įmonės skelbia, kaip šįkart elgsis su dividendais.
Nors galutinį sprendimą priimsiantys akcininkų susirinkimai vyks balandžio pabaigoje, siūlymai pradedami svarstyti jau dabar.
Apie tai, kad už 2019-uosius dividendų neketinama mokėti, pranešė pieno perdirbimo įmonė „Roliškio sūris“.
Pernai ji uždirbo daugiau nei 5 mln. eurų grynojo pelno. Pelno paskirstymo projekte nurodoma, kad „Rokiškio sūris“ turi sukaupęs 73,169 mln. eurų nepaskirstytojo pelno, kurį visą siūloma perkelti į kitus metus.
Koncerno SBA valdoma tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“, pernai uždirbusi 764 tūkst. eurų grynojo pelno, už 2019 metus siūlo dividendų nemokėti. Bendrovė turi sukaupusi 3,615 mln. eurų nepaskirstytojo pelno.
Pernai „Utenos trikotažas“ išmokėjo 950,3 tūkst. eurų dividendų – tai buvo pirmieji įmonės dividendai nuo 2007-ųjų.
Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama mažmeninės drabužių prekybos bendrovė „Apranga“, pernai uždirbusi 8,873 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus dividendų taip pat siūlo nemokėti.
Panevėžio statybos tresto (PST) valdyba šiemet bendrovės akcininkų susirinkime taip pat svarstys, ar 28,125 mln. eurų nepaskirstytąjį pelną perkelti į kitus metus. Už 2018-uosius PST taip pat nemokėjo dividendų – dirbo nuostolingai.
Mokės, bet mažiau
Tačiau kai kurios įmonės, tikėtina, jaučiasi tvirčiau – jų savininkai dividendų neišsižada.
Apie tai, kad praėjusiais metais uždirbusi 4 mln. eurų grynojo pelno, dividendams galbūt skirs 3,159 mln. eurų, pranešė pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės“. Tačiau dėl šio siūlymo įmonės akcininkai dar spręs balandžio 29 dieną.
Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pernai uždirbusi 54,889 mln. eurų grynojo pelno, dividendams ketina skirti 52,435 mln. eurų.
Nežino, kas laukia
Anot finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, sutarimas nemokėti dividendų – tai klasikinis įmonių judesys per krizę. Jos imasi saugumo strategijos ir netraukia iš balanso pinigų.
„Tikėtina, kad kai kurioms įmonėms, pavyzdžiui, „Rokiškio sūriui“, jau dabar kilo rimtų iššūkių. Viena pagrindinių jos sūrių eksporto rinkų buvo Italija, kurioje koronaviruso pandemija yra viską paralyžiavusi – apie sūrių pardavimą ten nėra nė kalbos.
Kitos įmonės, tikėtina, taip pat jaučia pablogėjusią padėtį, bet iš tiesų labiausiai jas gąsdina nežinomybė“, – sakė M.Dubnikovas.
Anot jo, šiuo metu stropiai skaičiuojama, kiek koronavirusas žmonių paguldė į ligos patalą, kiek – pražudė, kiek dar gali susargdinti. Tačiau neįsivaizduojama, kas nutiko ekonomikai ir finansams.
„Viskas vyksta vos mėnesį – statistikos duomenys nėra pasiekiami. O tai reikškia, kad verslas nežino, kokia bus ateitis ir juodai dienai stengiasi pasilikti finansinių „lašinių“.
Išmokėti dividendus akcininkams nėra blogai, bet jei įmonei prireiks apyvartinių lėšų, jas susigrąžinti iš akcininkų būtų daug sudėtingiau, nei dabar pasilaikyti. Taigi įmonės renkasi saugesnį kelią“, – kalbėjo analitikas.
Nenori nutraukti grandinės
Svarbus yra ir dar vienas veiksnys, gesinantis akcininkų troškimą gauti dividendų – kuo daugiau įmonės pinigų turi savo balanse, tuo paprasčiau joms bendrauti su kredito įstaigomis.
„Natūralu, kad didesnės įmonės turi didesnių skolų. Dabar dalį jų gali tekti peržiūrėti – prašyti bankų, kad jie sušvelnintų situaciją. Bet kai įmonės balansas tvirtas, lengviau susitarti ir su kredito įstaiga.
Be to, gamybos įmonės yra susaistytos ir su žaliavų tiekėjais. Pastarieji, suabejoję užsakovės gebėjimu atsiskaityti, gali ir nusigręžti.
Taigi sprendimas nemokėti dividendų dabartinėje situacijoje yra netgi sveikintinas“, – patikino M.Dubnikovas.
Savininkai – raštingesni
Ar tokie patys sprendimai buvo priimami ir per 2008-2009-ųjų krizę?
„Sprendimas nemokėti dividendų yra krizinės situacijos strategija. Įmonės dabar gerokai stipresnės, nei buvo 2008-aisiais, tačiau krizės pobūdis – kitoks. Ekonomika šiuo metu apskritai neegzistuoja, visi sėdime namuose. Yra grėsmė, kad įmones gali sunaikinti pandemijos neapibrėžtumas.
Bet įmonių savininkų finansinis raštingumas yra daug didesnis. Tai, kad jie prisimena ankstesnės krizės pamokas, liudija ir dividendų atsisakymas. Jie pasiryžę apriboti savo vartojimą mainais į tai, kad išlaikytų darbuotojus bei savo įmones“, – teigė pašnekovas.
Valstybės biudžetas lysta
Anot ekonomisto, šiemet didelio lietaus į valstybės biudžetą už dividendus tikrai nebus. Jie apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), bet kadangi įmonių sprendimai jų nemokėti jau – prieš akis, biudžetas negaus šių įplaukų.
„Valstybės biudžetas jau kenčia dėl PVM – vartojimas, išskyrus maisto produktus, yra minimalus.
Įplaukos už akcizus – ne tokios, apie kokias svajota. Galbūt alkoholio pardavimas ir išliks panašus, bet degalų pardavimas – jau niekingas.
Ir GPM įplaukų bus mažai, nes darbo santykiai trūkinėja, nedarbas – auga, pašalpų mokėjimas – didėja.
Biudžetą neišvengiamai teks peržiūrėti, juo labiau, kad jį priimant netrūko kritikos, kad yra per daug optimistinis. Dabar jis – net nerealistinis“, – patikino M.Dubnikovas.
