Apie tolimesnius karantino švelninimo etapus finansų ministras Vilius Šapoka kalbėti neskuba. Pasak jo, tolimesni veiksmai bus priimti tik įsitikinus, jog pirmasis švelninimo etapas neįžiebs naujų viruso židinių.
Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir V.Šapokos pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Neabejoju, jūs esate konkurencijos šalininkas. Ar tai jos nepažeis, jei tos mažos parduotuvės, kurios neturi išėjimo į lauką ar yra prekybos centrų viduje, negalės būti atsidarytos?
– Kalbėdami apie konkurenciją, vartotojų apsaugą, prekių pasirinkimą ir prieinamumą, turime suprasti, kad šiuo metu visuomenės sveikata yra svarbiausias prioritetas.
Žinoma, kad ir Vyriausybė nenori varžyti perteklinai verslo, bet pirmenybė vis tiek privalo būti skirta visuomenės sveikatai. Tikrai nežengsime tų žingsnių, kurie padidintų antrosios pandemijos bangos tikimybę.
Šiuo metu susirgimų koronavirusu kreivė plokštėja. Panašu, jog gerai sekasi valdyti situaciją. Tikrai tie pirmieji žingsniai turi būti labai atsargūs.
– Sumenkusi mažųjų verslų konkurencija didina tikimybę, kad kainos kils. Galų gale ir sulaikytas verslas turi kažkaip kompensuoti praradimus. Neprognozuojate, kad tuo bus pasinaudota, ir mažos parduotuvėlės tiesiog pakels kainas, o žmonės bus priversti pirkti?
– Žinoma, kad visuomet tokia rizika egzistuoja. Vis dėlto labai suintensyvėjusi internetinė prekyba tikrai užtikrina konkurenciją. Žinoma, kad stebėsime situaciją ir, jeigu reikės, imsimės kitų sprendimų.
– Turite omenyje, reguliuosite kainas?
– Tokia teise pasinaudoti reikia, kai atsiranda išskirtinių aplinkybių. Kol kas nematau priežasčių tam, kad jas reikėtų reguliuoti.
– Bet neatmetate tokio varianto? Visada galima palyginti – niekas nepamiršo, kokios kainos buvo iki kovo 16 d. Kiek jos turėtų kilti, kad reikėtų taikyti kainų reguliavimo mechanizmą?
– Nespėliosiu, kas būtų, jeigu būtų.
Kalbant apie kainas, geriausias kainų reguliuotojas yra konkurencija. Manau, kad sąžininga konkurencija suveiks, ir mes prie kainų reguliavimo klausimo negrįšime.
– Akivaizdu, kad ji viena koja šlubčios tol, kol leisite atsidaryti visoms kitoms mažoms parduotuvėms prekybos centruose. Kada tai numatoma? Čia, turbūt, jau kalbame apie antrąjį švelninimo etapą?
– Taip. Viskas priklausys nuo to, kaip seksis pirmajame etape. Ar neatsiras naujų ligos židinių, ar nepasikeis viruso suvaldymo statistika.
Tik tuomet bus galima apsispręsti dėl tolimesnių žingsnių. Dabar turime būti labai atsargūs.
– Yra numatyta kokia nors užsikrėtusiųjų bei sergančių statistika, kuri priverstų atšaukti pirmojo etapo priemones?
– Kadangi vykdomas nuolatinis monitoringas, ir tą daro mokslininkai, epidemiologai ir infektologai, manau, kad 100 proc. paisysime jų rekomendacijų.
– Europos Komisija savo dokumente rašo, kad švelninant karantino priemones prognozuojamas sergamumo augimas.
– Tai bendro pobūdžio rekomendacija. Ji tikrai nenumato visų gyvenimo atvejų ir labai skirtingų situacijų šalyse.
Skirtingas yra ir sveikatos sistemos apkrovimas skirtingose šalyse. Manau, kad bet kokie atlaisvinimai, karantino tolimesni švelninimai yra galimi tik tokiu atveju, kai įsitikinsime, jog pirmieji žingsniai smarkiai nepadidino rizikos.
– Ir jūs, ir Europos Komisija, ir Lietuvos valdžia supranta, kad atleidus varžtus gali padaugėti užsikrėtusiųjų. Bet ar tai reiškia, kad automatiškai bus atšaukti ir pirmojo etapo sprendimai?
– Vienareikšmiškai. Žinoma, kad kažkokia rizikos dalis gali būti toleruotina, bet iki tam tikros ribos. Jeigu nesuvaldysime tos situacijos, tada vėl reikės grįžti prie griežto karantino sąlygų ar net griežtesnio negu turime šiuo metu.
– Jeigu karantinas pratęstas iki balandžio 27 dienos, galima numanyti, kad po 27 dienos numatomas antras etapas?
– Visos numatytos datos yra labai preliminarios ir viskas priklausys nuo to, kaip seksis valdyti sergamumo situaciją.
– Antrame etape yra numatyta ir kirpyklų, ir grožio salonų veikla. Kieno dar?
– Yra leidžiamas tam tikras socialinis kontaktas, žinoma, laikantis visų apsaugos priemonių.
Neskubėčiau pasakyti, kad balandžio 27 d. ir įvyks tas atlaisvinimas, nes visų pirma turėsime įvertinti, kaip sekasi tam verslui, kur nėra didelio socialinio kontakto, valdyti situaciją.
– Antrame etape kalbame ir apie prekybos centrus, sporto aikštynus? Ar jie dar tolimesniame, trečiame etape?
– Viskam, kam reikia didesnio socialinio kontakto, veiklos leidimas yra numatytas trečiajame etape.
Jame taip pat numatytas ir švietimo įstaigų veikimas. Bet, svarbiausia, šiuo metu tą daryti atsargiai ir palaipsniui.
– Planinė medicinos pagalba poliklinikose. Ką apie tai galėtumėte pasakyti?
– Yra numatyta žingsnių ir šita linkme, bet svarbiausia šiuo metu sutelkti dėmesį į viruso suvaldymą. Kad ir pirmieji žingsniai turi būti labai subalansuoti ir atidžiai stebimi.
– Yra numatyta data, kada tai galėtų būti?
– Kiekviena veikla, atsižvelgiant į socialinio kontakto trukmę ir intensyvumą, yra išdėliota į keletą etapų. Aiškumas yra tik dėl pirmojo etapo – tai, ką Vyriausybė priėmė trečiadienį.
O dėl kitų etapų spręsime eigoje. Tai priklausomai nuo to, ar neįvyks nenumatyto viruso proveržio vienoje ar kitoje srityje.
– Premjeras neatmetė, kad tai gali būti nuo balandžio 27 d. Kalbama apie kirpyklas, grožio salonus, kavines, restoranus, kurie veiktų lauke. Taip pat golfo, teniso aikštynus, pramogų centrus ir turgavietės. Reiškia, pramogų centrai patenka į antrąjį etapą. Trečio etapo gal galite pasakyti laiką?
– Viskas priklausys nuo to, kokia bus susirgimų kreivė. Tos datos yra labai preliminarios.
Tam, kad nesusiformuotų apgaulingi lūkesčiai, jog staiga viskas atsidarys ar neatsidarys labai ilgą laiką, galiu vieną pažadėti: kai tik mokslininkai duos signalą, jog yra laikas švelninti ir toliau karantino sąlygas, tą ir padarysime.
Kita vertus, tikrai nerizikuosime per staigiu varžtų atleidimu, kadangi visuomenės sveikata, sveikatos sistemos apkrovimas yra tie dalykai, į kuriuos turėtume šiuo metu sutelkti didžiausią dėmesį.
– Dėl nuomos priimtas sprendimas? Nuomininkai ir nuomotojai – tai yra smulkūs verslai, kurie vienaip ar kitaip nuomojasi patalpas, turi mokėti nuomą, tačiau negauna jokių pajamų.
– Taip. Šiandien Vyriausybėje šitas klausimas buvo svarstytas. Buvo priimtas principinis sprendimas.
Pagal solidarumo principą valstybė padengs 50 proc. nuomos išlaidų, jeigu nuomotojas nuomininkui padarys ne mažesnę nei 30 proc. nuolaidą.
Kitaip tariant, nuomininkui, kuris yra nukentėjęs nuo viruso, ereiks prisidėti 20 proc.
Analogiška tvarka bus taikoma ir tais atvejais, kuomet yra nuomojamas valstybės turtas. Tai principinis sprendimas yra priimtas, tačiau tam, kad būtų paleistas į gyvenimą, reikia skubiuoju būdu jį susiderinti su Europos Komisija, kadangi tai valstybės pagalbos schema.
