Ekonomistai prognozuoja, kad drabužiai, avalynė, buitinė technika, namų apyvokos prekės bei baldai turėtų atpigti. Atpigti turėtų ir laisvalaikio, restoranų, viešbučių, grožio salonų, statybų ir kitos paslaugos.
Tuo metu reikšmingo maisto produktų kainų kritimo analitikai neprognozuoja, tačiau tikina, kad kainos turėtų likti stabilios arba kristi nedaug.
Sumažėjusių pajamų įtaka
Pasibaigus karantinui Lietuvoje teikiamų paslaugų kainos turėtų kristi dėl dviejų veiksnių – sumažėjusių gyventojų pajamų ir lėto grįžimo prie įprastų vartojimo apimčių, portalui lrytas.lt teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Jo teigimu, šiuo metu galime matyti, kad beveik 1 tūkst. žmonių kasdien netenka darbo, todėl ne pačiomis būtiniausiomis paslaugomis po karantino jie nesinaudos.
„Reikia suprasti, kad ankstesnė tendencija – kad pas gyventojus daugėja pinigų, kad tie, kas nori, turi darbą – lėmė paslaugų kainų augimą. Artimiausiu metu paslaugų kainų augimo nebematysime – atvirkščiai, paslaugos gali atpigti.
Būtiniausias paslaugos, tokios kaip apsikirpimas ar odontologijos paslaugos, išlaikys savo paklausą, ypač – tik pasibaigus karantinui. Tačiau konkurencija bus didelė, nes bedarbystė labai sparčiai auga. Mažėjant pajamoms tikėtis paslaugų kainų augimo būtų ganėtinai naivu.
Kitas dalykas – maitinimo, pramogų paslaugos, jos taip pat gali turėti problemų ir pradėjus dirbti įprastu tempu – žmonės greičiausiai iš karto nepuls į kavines. Dalis žmonių tikrai pagalvos, ar jau verta eiti į viešą erdvę – ir nuspręs dar palaukti, atidėti apsipirkimus“, – lrytas.lt sakė M.Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, po karantino lietuviai galėtų tikėtis buitinės technikos, avalynės, drabužių nuolaidų.
„Sandėliuose tikriausiai yra daug drabužių, kurie turėjo būti parduoti, bet nėra, taip pat buitinė technika. Gali būti, kad kai kuriais atvejais netgi neįvyko išpardavimai, kurie buvo planuoti, pavyzdžiui, praėjusių metų modelių.
Labai tikėtina, kad akcijų-atrakcijų ir noro pritraukti pirkėjų į savo parduotuves bus daugiau, ir tai neprisidės prie kainų augimo“, – prognozavo M.Dubnikovas.
Tuo metu maisto prekių pigimo, ekonomisto teigimu, tikėtis neverta – nors kainų augimo neturėtų būti, atpigimo šiemet taip pat, tikėtina, nematysime.
Tačiau tikėtina, kad šiais metais gyvensime pigios naftos ir pigių degalų aplinkoje.
„Tai yra gerai mūsų ekonomikai, kadangi mes neturime naftos ar dujų išteklių, mums tai yra kaip tam tikri ekonomikos vitaminai – nafta pigiausia nuo maždaug 2002 metų, o gamtinės dujos šiai dienai rinkoje pigiausios nuo 1998 metų. Tikėtina, kad kitą sezoną ir šildymas bus pakankamai pigus“, – kalbėjo ekonomistas.
Neskubės vartoti
Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, po karantino tikrai tikėtinas kainų kritimas – šiais metais prognozuojama mažesnė vidutinė infliacija – 0,9 proc., kai pernai ji siekė 2,2 procento.
Anot jo, lietuviškų maisto produktų kaina taip pat priklausys ir nuo šių metų oro sąlygų bei derliaus.
„Pernai oro sąlygos buvo labai nepalankios, todėl visų šviežių daržovių kainos ūgtelėjo labai smarkiai. Tad kainos šiais metais priklausys nuo to, kaip seksis užauginti ankstyvąjį derlių.
Vis dėlto, greičiausiai šviežių daržovių kainos bus panašios arba dar mažesnės nei pernai.
Tuo metu pieno produktai eksporto rinkose pinga. Vis dėlto, Lietuvoje, tikėtina, kainos liks stabilios – kaip jau daugelį metų. Kai kainos smarkiai ūgteli eksporto rinkose, Lietuvos perdirbėjai vietos rinkoje nelabai didina kainų, kai kainos smunka – taip pat nelabai keičia“, – lrytas.lt sakė T.Povilauskas.
Mėsos, grūdinių produktų kainų brangimo taip pat nematyti – didesnė tikimybė, kad mėsos kainos jau pasiekė piką ir galėtų kristi.
Tuo metu drabužių, paslaugų kainų kitimą sunkiau prognozuoti, labiausiai jis priklausys nuo pirkėjų elgsenos.
„Kai jau atsidarys kavinės, viešbučiai, kirpyklos, visos kitos paslaugos – niekas kainų nedidins. Kainos greičiausiai bus panašios.
Logika sakytų, kad kainos turėtų sumažėti dėl konkurencijos. Tačiau tai priklausys nuo to, ar jausime, kad koronaviruso protrūkis greitai traukiasi ir viskas greitai susitvarkys – tuomet žmonės skubės vartoti: kirptis, pirkti drabužius. Tada prekybininkams ir paslaugų tiekėjams nebūtų akstino mažinti kainų, nes jaus, kad yra pirkėjų.
Tačiau tai – optimistinis scenarijus. Vis labiau darosi tikėtina, kad viskas pakankamai ilgai užtruks ir žmonės neskubės vartoti – tai reikštų, kad eisime to scenarijaus link, kad kai kurios paslaugos gali ir atpigti“, – kalbėjo ekonomistas.
Derlius liks laukuose?
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, atpigusi nafta gali daryti spaudimą mažėti ir kitoms kainoms.
„Nafta yra viena iš sudedamųjų dalių galutinių produktų kainoje – degalų kaina daro įtaką transporto kainai, transporto kaina daro įtakai galutinei produkto kainai. Komunalinių paslaugų kainos taip pat mažina verslo, pramonės įmonių kaštus. Spaudimas kainoms mažėti bus nemenkas.
Dėl to galimai metinė vidutinė infliacija Lietuvoje šiais metais gali būti netgi šiek tiek neigiama – tai yra, bendras prekių krepšelis gali atpigti. Tai dar priklausys nuo euro kurso, bet jeigu euro zonos krizė neįsisiūbuos, euras galės stiprėti arba bent jau nesilpnėti – atitinkamai importuojamų prekių kainos turėtų kristi, arba bent nekilti“, – lrytas.lt sakė ekonomistas.
Jo teigimu, artimiausiu metu turėtų stabilizuotis arba net kristi laisvalaikio paslaugų, restoranų, viešbučių, grožio salonų, statybų paslaugų kainos.
Pasak Ž.Maurico, iš importuojamų prekių trumpuoju laikotarpiu brangti galėtų tos, kurių tiekimo grandinės sutrūkinės, arba susidurs su gamybos sustabdymu.
„Kai kurios importuojamos maisto prekės gali pabrangti, nes, trūkstant darbo jėgos, dalis derliaus, tikėtina, liks laukuose – nebus kas nuima tą derlių. Dėl to, tarkime, šviežių vaisių, daržovių, salotų kainos gali šoktelti – ypač tų, kuriuos mes importuojame.
Lietuvos vidaus rinkoje, manau, neturėsime šalyje užauginamų maisto produktų kainų augimo, nes Lietuva nėra tiek priklausoma nuo imigrantų iš trečiųjų šalių derliaus nuėmimui. Taip pat Lietuva užsiaugina pakankamai daug maisto tam, kad išsimaitintų save ir dar lieka eksportui“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Naujas įprotis mažins kainas
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, kovo mėnesį, palyginti su vasariu, dalies prekių kainos jau sumažėjo.
Ko galima tikėtis po karantino?
„Natūralu, kad gali atpigti arba bent jau nebrangs ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos – visa tai, ko bent trumpam gali atsisakyti gyventojai.
Tikėtina, kad nebrangs ir net atpigs namų apyvokos prekės, kai kurie baldai. Būsto rinka bent karantino metu yra įšalusi, natūralu, kad labai greitai ji negrįš į buvusias vėžes – tai reiškia, kad ne tik būsto paklausa bus sumažėjusi, bet ir apyvokos prekių reikės mažiau.
Tuo pačiu gali atpigti įvairios namų įrengimo paslaugos – pradedant nuo tinkuotojų, plytelių klijuotojų ir visų kitų darbuotojų, kurių paklausa šiuo metu gali būti gerokai mažesnė“, – lrytas.lt sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, gali būti ir išimčių – tikėtina, kad tik leidus veikti, kirpyklos, grožio salonai bus labai paklausūs ir turės galimybę bent trumpam padidinti kainas.
Šalyje įvestas karantinas, ekonomisto teigimu, daugeliui gyventojų padėjo išsiugdyti naują apsipirkimo įprotį, kuris, tikėtina, ir ateityje galėtų būti kainų mažinimo veiksnys.
„Prekybai persikėlus į elektroninę erdvę, dabar internetu perka ir tie, kurie niekada anksčiau nebandė pirkti, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, buitinės technikos internetu – tai labai palengvina kainų palyginimą, leidžia atrasti net labai nedidelius kainų skirtumus ir išsirinkti pačią pigiausią prekę.
Tai irgi yra veiksnys, kuris prislopina kainų augimą, kai kuriais atvejais – ir sumažina kainas, nes vartotojams labai lengva jas palyginti ir greitai nuspręsti, iš kurios parduotuvės pirkti geriausia“, – kalbėjo N.Mačiulis.
