Visose šalyse atsigaus vietinis turizmas
„Turizmo ekspertai prognozuoja, kad visose šalyse pirmiausia atsigaus vietinis turizmas. Net jeigu ekonominės sąlygos bus blogesnės, žmonės vis tiek norės keliauti. Pirmiausia keliaus jaunesni ir vidutinio amžiaus, o vyresni, priklausantys rizikos grupėms, dar saugosis.
Mano manymu, vietinis turizmas po karantino ir padės ištempti mūsų verslą, palaikyti ekonomiką“, – svarstė Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros vadovė Indrė Trakimaitė.
Anot jos, pastaraisiais metais Lietuvoje vietinis turizmas augo kone po 10 proc. kasmet. Pernai turėjome 52 proc. vietinių turistų ir 48 proc. atvykstančių iš užsienio. Šis santykis, pasak I.Trakimaitės, geresnis nei Latvijoje ir Estijoje. Iš viso pernai po Lietuvą su nakvynėmis apgyvendimo įstaigose keliavo daugau nei 2 milijonai Lietuvos gyventojų.
Visgi portalo „Pamatyk Lietuvoje“ vadovas Arvydas Dotas pataria dar neskubėti keliauti. „Kol dar karantinas, geriau keliaukime virtualiai – po muziejus. Taip pat yra toks dalykas, kaip „Planuok dabar, keliauk vėliau“ – dabar, turėdami daugiau laiko, tegu žmonės pirmiau susiplanuoja kelionę, pasidomi, ką norėtų aplankyti“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
A.Dotą šiek tiek stebina, kad žmonės susirenka tik prie populiariausių pažintinių takų, apžvalgos bokštų, nors Lietuvoje galima pamatyti daug daugiau. „Vien mūsų duomenų bazėje yra apie 4 tūkst. lankytinų objektų.
Iš jų 160 yra pažintiniai takai. Į daugelį jų nuvykęs neretai būsi vienintelis lankytojas. Taip pat galima lankyti įvairius gamtos objektus – išskirtinius medžius, riedulius, vaikščioti gamtoje, nebūti tarp žmonių ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems“, – kalbėjo jis.
Anot A.Doto, nereikėtų rinktis pačių populiariausių vietų dar ir todėl, kad dėl žmonių srautų ir koronaviruso grėsmės jos gali būti uždarytos.
„Tarptautinio turizmo ekspertai mano, kad mes dar pakankamai ilgai laikysimės tos per karantiną išmoktos socialinės distancijos – išlaikyti atstumą, vengti kontakto su kitais žmonėmis. Manoma, kad šįmet populiarės kelionės su šeima, antra puse“, – svarstė I.Trakimaitė.
Anot jos, didelio populiarumo gali sulaukti pažintiniai takai, regioniniai ir nacionaliniai parkai, vandens turizmas, dviračiai. Aktyvus turizmas, turizmo ekspertės manymu, turėtų būti labai geidžiamas, nes daug laiko praleidę namuose žmonės keliaudami norės veiklos, kuri galėtų pagerinti jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Taip pat šįmet greičiausiai atsigręšime į savo tradicinius sveikatos šaltinius – pirtis, mineralinį vandenį, kvėpavimą pušyno oru ir panašias veiklas, stiprinančias imunitetą. Per šią pandemiją, I.Trakimaitės teigimu, visi suprato, kad stiprus imunitetas yra didelė vertybė.
„Vertinantys kultūrą gali lankyti muziejus po atviru dangumi – pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos paveikslų sodą, Raganų parką, kuris šįmet poilsiautojus pasitinka visiškai atsinaujinęs, Europos parką, Rumšiškių etnografinį muziejų“, – vardijo ji.
Įdomių vietų, A.Doto manymu, galima rasti net ir „savo kieme“. „Tuose pačiuose miestuose yra dėmesio vertų įvairių meno kūrinių, kokio Vilniaus Senamiesčio uždarų kiemelių ir panašių vietų, kuriose nėra daug žmonių“, – tikino jis.
„Šiais laikais nemažai lietuvių gali daugiau papasakoti apie Barseloną ar Paryžių, bet kai užsieniečiai paklausia, iš kur jūs atvykote ir ką įdomaus turite savo krašte, neretai pasimetame ir neturime ką pasakyti. Nematome, ką turime panosėje“, – apgailestavo A.Dotas.
I.Trakimaitės teigimu, nereikėtų pamiršti kaimo turizmo, taip pat galima išbandyti kempingus – anot jos, biudžetinį, tačiau ne mažiau žavų keliavimo variantą. „Lietuvoje turime apie 40 kempingų visuose regionuose. Taip pat išmėginkime glamping'ą – prabangų iškylavimą palapinėse su visais patogumais“, – portalui lrytas.lt pasakojo turizmo ekspertė.
Ragina paragauti kulinarinio paveldo
Kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ turizmo vadybininkė Indrė Kalendraitė ragino ne tik aplankyti įdomias vietas, bet ir paragauti tradicinių patiekalų. „Rekomenduotume aplankyti Panemunės ir Raudonės pilis, Palemono kalną, Veliuoną, Raudondvario dvarą, o pakeliui sustoti degustuoti medaus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
I.Kalendraitė taip pat siūlo aplankyti Anykščius, Arklio muziejų ir jų siūlomas edukacijas, Anykščių šilelyje vinguriuojantį medžių lajų taką. Pakeliui reikėtų nepravažiuoti ir paragauti Kavarsko koldūnų, gaminamų pagal senovinį receptą ir įtrauktų į Aukštaitijos kulinarinį paveldą.
Tiems, kas dar nebuvo Aukštaitijoje, jos teigimu, tikrai verta apsilankyti Mindūnuose, Ežerų žvejybos muziejuje bei paragauti garsiosios vietoje verdamos žuvienės. Vėliau būtina apžiūrėti Palūšės bažnyčią, Strigailiškyje edukacijos metu išsikepti šakočio, užkopti į Ginučių piliakalnį ir sustoti prie XIX a. Ginučių vandens malūno, kuris, pasak vietos gyventojų, garsėja velnių išmonėmis.
„Daugumos mūsų keliautojų pamėgta kelionė po Dzūkiją. Jos metu lankomasi Raižių mečetėje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Merkinėje ir jos piramidėje, Liškiavos XVII a. architektūriniame ansamblyje, ragaujamas totoriškas šimtalapis, dalyvaujama putojančių vynų bei stipriųjų gėrimų degustacijoje“, – vardijo I.Kalendraitė.
Taip pat, pasak turizmo vadybininkės, kolektyvų mėgiama kelionė į Biržus, kur keliautojai pamato didžiausią Lietuvoje karstinę įgriuvą – Karvės olą, taip pat Astravo dvarą, užkyla į Kirkilų apžvalgos bokštą, apsilanko Sėlos muziejuje. Čia susipažįsta su senosios aludarystės tradicijomis, pasiklauso folkloro ansamblio, o vėliau vienoje iš alaus daryklų gali dalyvauti alaus degustacijoje.
„Vis dažniau kolektyvai renkasi keliauti ir po Žemaitiją – vykti į Žemaitijos nacionalinį parką, Platelius, grožėtis vaizdu nuo Siberijos apžvalgos bokšto, apsilankyti Oginskių rūmuose, susipažinti su žemaičių kulinariniu paveldu: degustuoti žemaitiškus patiekalus, mokytis juos gaminti“, – pasakojo ji.
Privalumas – maži atstumai
Didžiausias privalumas, keliaujant po Lietuvą, anot I.Trakimaitės – maži atstumai, puikiai išvystyta infrastruktūra – nereikia daug laiko praleisti automobilyje, kas ypač aktualu keliaujant su mažais vaikais. Taip pat nėra kalbos barjero – žmonės supranta visas nuorodas, gali sustoti pasiklausti kelio. Turizmo ekspertės teigimu, daugelį žmonių nuo kelionių užsienyje atbaido būtent kalbos nemokėjimas.
„O štai užsienio turistus į Lietuvą traukia dėl to, kad pas mus labai švaru ir saugu. Kinai, japonai žavisi, kad mes galime iškylauti gamtoje, kone bet kur pasistatyti palapinę, nes pas mus nėra pavojingų gyvūnų, kurie gali užpulti. Ispanai žavisi, kad mums nereikia laikytis siestos“, – pasakojo ji.
I.Kalendraitė įsitikinusi, kad vienas pagrindinių kelionių po Lietuvą privalumų – savo krašto pažinimas.
A.Doto manymu, keliauti po Lietuvą verta todėl, kad pažinimas ugdo meilę. „Jeigu nori mylėti savo kraštą, pirmiausia turi jį pažinti – lygiai taip pat, kaip kitą žmogų prieš mylėdamas turi pažinti. Šį pažinimą galime perduoti ir savo vaikams, ir šitaip ugdyti meilę tėvynei“, – kalbėjo jis.
Atostogų kaina priklauso nuo poreikių
Savaitės atostogų kaina šeimai priklauso nuo poreikių ir pomėgių, kur ji norėtų atostogauti, apsistoti, pageidautų ramaus poilsio ar aktyvių atostogų.
„Tačiau iki šiol atostogų Lietuvoje kokybės ir kainos santykis nebuvo palankus šeimai“, – pripažino I.Kalendraitė.
I.Trakimaitės manymu, verslininkai šįmet neturėtų kelti kainų – apgyvendinimo įstaigos konkuruos, norėdamos pritraukti turistų. „Taip pat nemažai vietovių nusprendė ne tik nekelti kainų, bet ir atsidėkoti medikams – pavyzdžiui, Neringos savivaldybė vasarą jiems netaikys įvažiavimo mokesčio, kai kurie viešbučiai, sodybos siūlys apsistoti nemokamai“, – pasakojo ji.
I.Kalendraitė sutiko, kad anksčiau atostogauti kai kuriose užsienio šalyse buvo pigiau nei Lietuvoje, taip pat paslaugų kokybės ir kainos santykis buvo palankesnis.
„Šiais metais, pasibaigus koronavirusui, keliautojus sieks pritraukti tiek Lietuvos, tiek užsienio verslininkai, tad kainos ir kokybės santykis gali išlikti panašus. Bet kaip iš tiesų bus, dar nežinia“, – svarstė ji.
