„Šiuo metu savo parašiutus išskleidė „Sodra“ – daugeliui žmonių, kurie susidūrė su darbo pertrauka, jiems „Sodra“ išskleidė savo socialinių garantijų parašiutą. Pirma priemonė, atėjusi į pagalbą – tai išmokos dėl nedarbingumo, dėl ligos, tiems tėvams, kurie dėl karantino turi prižiūrėti savo vaikus.
Kurį laiką stebėjome ūgtelėjusį kitų ligų atvejų skaičių, dėl ko taip pat reikėjo mokėti ligos išmokas. Taip pat ateityje prognozuojame, kad didės nedarbo išmokų gavėjų skaičius“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos turėjo 65 tūkst. gyventojų, iš jų 60 tūkst. – prižiūrintys mažamečius vaikus, kurių ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino.
Iš viso praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus turėjo 108 tūkst. gyventojų. Tai yra trečdaliu mažiau nei pirmąsias dvi karantino savaites.
Daugiausiai nedarbingumo pažymėjimų gavo parduotuvių, su turizmo sektoriumi susijusių įmonių, pramogų ir odontologijos paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai.
Įmonės, kuriose mažiausia dalis darbuotojų, kurie turi nedarbingumo dėl ligos ar vaiko priežiūros pažymėjimus – švietimo įstaigos, centrinės administracinės institucijos, infrastruktūros ir tam tikros sezoninės žemės ūkio veiklų įmonės.
Balandį ligos išmokų vertė bus beveik 3 kartus didesnė, nei būdavo įprastai.
J.Varanauskienės teigimu, nuo karantino pradžios darbo jėga susitraukė 14,5 tūkst. darbuotojų – daugiau žmonių buvo atleista, nei priimta į darbą.
„Šiuo atveju taip pat matome, kad rikiuojasi tos pačios veiklos – maitinimas, turizmas, taip pat prekyba – dažniau ne maisto prekėmis, o avalynės prekyba, drabužių siuvimas, keleivinis transportas. Dažniausias pagrindas, dėl ko buvo nutraukta darbo sutartis – nutraukimas darbuotojo iniciatyva“, – sakė „Sodros“ direktorė.
Žmonės, kurie netenka darbo ir tenkina socialinio draudimo taisykles, gali kreiptis ir gauti nedarbo išmoką. Tie, kurie nutraukė sutartis kovą arba balandį, išmokas pradės gauti tik gegužės mėnesį.
„Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, matome pajamų augimą, tačiau kovo mėnuo pradėjo rodyti ženklus, kad darbo pajamos nustojo augti. Suskaičiavę, kiek asmenų kovą uždirbo mažiau nei minimalią mėnesio algą, matome nemenką šuolį.
Kovo mėnesio draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 1324 eurai iki atskaitant mokesčius. Palyginti su vasariu, tai yra mažiau.
Kalbant bendrai apie „Sodros“ fondą, kur visada siekiame balansuoti įplaukas ir išlaidas, nors pirmame ketvirtyje dar poveikio neigiamo nematome, tik lėtėjimą, bet preliminarūs balandžio mėnesio duomenys rodo, kad ir dėl sumažėjusio darbo užmokesčio fondo, ir dėl to, kad dalis įmonių atideda valstybinio socialinio draudimo įmokas, mes jau nesurenkame tų lėšų, kurios buvo planuotos“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Skaičiuojama, kad balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų bus surinkta maždaug 45 mln. eurų arba 20 proc. mažiau negu planuota sudarant šių metų biudžetą.
„Prognozuojant, kad ateityje „Sodra“ ir toliau vykdys savo įsipareigojimus apdraustiesiems, mokės išmokas, kurias priklauso, ir tikriausiai mokės jas didesniam gavėjų ratui, nei buvo prognozuota, gali tekti naudoti sukauptą rezervą. „Sodroje“ šiuo metu atsargų turime sukaupę apie 500 mln. eurų“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Per nepilną balandį „Sodra“ išmokėjo 69 mln. eurų ligos išmokų, iš jų beveik 34 mln. eurų – už nedarbingumą dėl epideminės situacijos. Pernai per visą balandį buvo išmokėta kiek daugiau nei 26 mln. eurų ligos išmokų.
Balandį nedarbo išmokų gavėjų skaičius siekia beveik 70 tūkstančių. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu pernai metų balandį. Balandį „Sodra“ priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone dvigubai mažiau – apie 18 tūkstančių.
