Atsakymo toli ieškoti nereikia. Išanalizavus statistiką, kokios yra mokamos bedarbio pašalpos ir suskaičiavus, kiek „investuojama“ pinigų į vieno bedarbio aptarnavimą ir jo mokymus, akivaizdu, kad reikia labai gerai paskaičiuoti, ar tikrai apsimoka dirbti.
O norint įgyti profesiją, Užimtumo tarnyba yra tikrų tikriausias lobis, kur ne tik nemokamai galima gauti brangius profesinius kursus, bet dar ir stipendiją! Čia į bedarbį investuojama daugiau nei į stipriausios gimnazijos gabiausią mokinį!
Pavyzdžiui, vien pernai už vieno Kėdainių rajono bedarbio profesijos mokymus valstybė sumokėjo daugiau kaip po 1 tūkst. 256 eurus ir kiekvienam tokiam „mokiniui“ sumokėjo dar po daugiau kaip 1 tūkst. 337 eurus mokymo stipendijų! Tačiau, pasirodo, ir to negana – bedarbių apetitas tik auga, tad šiemet jų mokymams numatyta net 100 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Ir tai – vien tik Kėdainiuose, o kur dar visi kiti Lietuvos bedarbiai...
Per karantiną – nedarbo šuolis
Didžiausias bedarbių šuolis Kėdainių rajone siejamas su karantinu.
Nuo karantino pradžios – kovo 16 dienos, iki balandžio 26 dienos, į Užimtumo tarnybą kreipėsi 603 Kėdainių rajono gyventojai, neturintys darbo. Iš jų – 285 moterys ir 318 vyrų.
Balandžio 27 dieną Kėdainių rajone buvo registruoti 3 tūkst. 149 bedarbiai. Nedarbo lygis tą dieną pas mus siekė jau 11,6 proc.
Bedarbių skaičius per 27-ias balandžio dienas išaugo staigiai – per nepilną mėnesį darbo rajone neteko 284 žmonės.
Dar balandžio 1 dieną darbo rajone neturėjo 2 tūkst. 865 asmenys ir nedarbas buvo 10,5 proc., (beje, toks pat nedarbo lygis Kėdainių rajone buvo ir 2018, ir 2019 metų balandžio mėnesį), o štai balandžio 27 dieną bedarbių skaičius jau šoktelėjo iki 3 tūkst. 149 ir nedarbas rajone pasiekė 11,6 proc.
Ar vien dėl karantino taip šoktelėjo bedarbių skaičius, pasakyti sudėtinga, nes Užimtumo tarnyba iki balandžio 29 dienos nebuvo gavusi nė vieno pranešimo iš Kėdainių rajono įmonių apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus.
Daugiausia bedarbių – nekvalifikuoti
Užimtumo tarnybos specialistai skaičiuoja, kad balandžio mėnesį darbo neteko daugiausia darbininkiškų profesijų atstovai – kas antras netekęs darbo asmuo dirbo nekvalifikuotu darbininku.
Iš visų balandžio mėnesį užregistruotų bedarbių net 51,3 proc. – nekvalifikuoti darbininkai.
13,8 proc. – įrengimų ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, 14,6 proc. – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, 2,5 proc. – kvalifikuoti žemės ūkio, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, 6,7 proc. – paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, 0,4 proc. – tarnautojai, tiek pat – technikai ir jaunesnieji specialistai, 5 proc. – specialistai ir 5,4 proc. – vadovai.
Tarp darbo neturinčių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, daugiausia buvo tokių, kurie paskutinėje darbovietėje dirbo valytojais, pagalbiniais darbininkais, virtuvės darbininkais ar augalininkystės ūkio darbininkais.
Aptarnauja 12 darbuotojų
Kėdainiuose bedarbius aptarnauja 12 Užimtumo tarnybos specialistų. Jų vidutinis atlyginimas – 1 tūkst. 458 eurai. Paprasčiau tariant, į rankas jiems mokama vidutiniškai beveik po 900 eurų.
Vien pernai šių specialistų išlaikymui (jų darbo užmokesčiui) valstybė skyrė daugiau kaip 242 tūkst. eurų.
Kokia suma darbuotojų atlyginimams yra skirta šiais metais ir koks yra jų kitimas bei dėl kokių priežasčių, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tiesiai taip ir neatsakė. Kaip ir neatsakė į klausimą, koks yra šiemet Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus biudžetas ir kaip jis paskirstytas.
„Kėdainių skyrius išlaikomas iš Užimtumo tarnybai išlaikyti patvirtintų asignavimų, pagal atskirus skyrius neskaidomas.
Užimtumo tarnyboje darbo užmokesčio kitimas priklauso nuo darbuotojo sudarytos darbo sutarties, vadovaujantis įstatymo nuostatomis“, – tokį atsakymą į klausimą apie įstaigai skiriamus pinigus pateikė M. Jankauskienė ir išvardijo, kas pagal įstatymą sudaro valstybės tarnautojo darbo užmokestį ir pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo darbo užmokestį bei kaip jiems mokamos priemokos.
Bedarbių mokymams – įspūdingos sumos
Tai, kad nemažai atsieina mokesčių mokėtojams išlaikyti bedarbius aptarnaujančius specialistus – tik viena medalio pusė.
Kur kas įspūdingesnės sumos išleidžiamos bedarbių mokymams ir jų stipendijoms.
Maža to, suplanuota, kad šiemet Kėdainių bedarbių mokymui bus išleista net 100 tūkstančių eurų daugiau nei pernai!
Pernai Užimtumo tarnybos Kėdainių klientų aptarnavimo skyriui paramos mokymuisi priemonėms įgyvendinti buvo skirta 251 tūkst. 301 euras, iš kurių profesiniam mokymui – 233 tūkst. 404 eurai, o šiemet bedarbių mokymui suplanuota skirti net 104 tūkst. eurų daugiau – 355 tūkst. 376 eurus, iš kurių profesiniam mokymui – 284 tūkst. 281 euras. Tiesa, skaičiuojama, kad šiemet už valstybės pinigus naują profesiją įgis kiek daugiau bedarbių nei pernai – 110, o pernai tokių perkvalifikuotų buvo 78.
Tuo tarpu pas darbo vietas siūlančius darbdavius, kurie nemokamai gali apmokyti darbo vietoje, bedarbiai neskuba.
Išmokos – įspūdingo dydžio
Kodėl darbdaviams Kėdainiuose sunku rasti net ir nekvalifikuotus darbuotojus, galima nuspėti žvilgtelėjus į bedarbiams mokamų pašalpų dydžius bei pašalpų mokėjimo terminus.
Išmoka bedarbiui skiriama 8 dieną nuo jo registracijos Užimtumo tarnyboje, kuri suteikia bedarbio statusą. Skubėti ieškoti darbo bedarbiui, pasirodo, nėra jokio reikalo, nes nedarbo išmoka jam mokama net 9 mėnesius, jeigu per paskutinius 30 mėnesių jis turi 12 mėnesių darbo stažą.
Nedarbo socialinio draudimo išmoką skiria ir moka „Sodra“.
Štai ir atsakymas, kodėl bedarbiai nepuola ieškoti darbo – vidutinė bedarbio pašalpa beveik prilygsta minimaliam atlyginimui... Gauni kone minimumą ir net dirbti nereikia...
„Pirmus tris mėnesius nedarbo išmoka mokama didesnė, paskui tris mėnesius šiek tiek mažesnė ir likusius tris mėnesius dar šiek tiek mažesnė taip skatinant darbo netekusius gyventojus grįžti į darbo rinką.
Nedarbo išmokos dydis sudarytas iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios.
Pastovioji dalis, kuri nepriklauso nuo asmens darbo užmokesčio, šiuo metu siekia 141,25 euro.
Kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo kompensuojamųjų pajamų – jo draudžiamųjų pajamų, turėtų per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Pirmus tris mėnesius mokama 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą–šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą–devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų“, – paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Galima paskaičiuoti
S. Jarmalis apgailestauja, kad „Sodra“ neturi atskirų statistinių duomenų, kokio dydžio pašalpų daugiausia išmokama Kėdainių rajono bedarbiams, tačiau kviečia labai paprastai paskaičiuoti: „Kėdainių rajone vidutinis darbo užmokestis šių metų vasario mėnesį siekė 1 tūkst. 215 eurų. Prieš trisdešimt mėnesių Kėdainių rajone vidutinis darbo užmokestis siekė 713 eurų (919 eurų įvertinus indeksavimą).
Tarkime, kad atsižvelgiant į tai, 30 mėnesių atlyginimo vidurkis siekė 1 tūkst. 67 eurus. Tokiu atveju gyventojas, kuris uždirbo vidutinį darbo užmokestį Kėdainiuose (1 tūkst. 215 eurų „ant popieriaus“ arba apytikriai 730 eurų į rankas), pirmus tris mėnesius gautų 555 eurų nedarbo išmoką, po to tris mėnesius – 472 eurų ir dar tris mėnesius – 389 eurų nedarbo išmoką.“
Vadinasi, tokias išmokas gaunantiems bedarbiams reikia gerai paskaičiuoti, ar tikrai apsimoka eiti dirbti... O ką jau kalbėti, kai kažkas drįsta pasakyti, kad Lietuvoje – blogai gyventi...
Tiesa, būti registruotu bedarbiu apsimoka dar ir dėl privalomojo sveikatos draudimo – jei dirbantieji savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti patys kiekvieną mėnesį, tai už bedarbius šias įmokas moka valstybė ir šie gali nemokamai naudotis visomis medicininėmis paslaugomis.
Norai dideli, o galimybės?
Užimtumo tarnyba, išanalizavusi 2019 metų darbo skelbimus, fiksavo, kad šalies regionuose darbo pasiūlymai su minimaliu ar vos didesniu darbo užmokesčiu sudaro apie 40 procentų, tad, matyt, nėra ko stebėtis, kad darbdaviams trūksta darbuotojų, kai bedarbių pašalpos mažai tesiskiria nuo siūlomų atlyginimų, o kai kuriais atvejais net ir juos viršija.
Taigi, panašu, kad tiek Kėdainiuose, tiek ir bet kur kitur Lietuvoje bedarbiu būti tiesiog apsimoka, tačiau Užimtumo tarnyba, kurią galima vadinti tikra bedarbių mokymų Meka, kurioje mokymai bedarbiams brangesni nei gimnazistams geriausiose šalies gimnazijose, su tokia prielaida nenori sutikti ir tikina, kad finansinis motyvas nėra vienintelis.
„Kiekvienas darbo neturintis asmuo, įvertindamas įvairius asmeninės situacijos, turimų kompetencijų, sveikatos ir siūlomų darbo vietų ypatumus, renkasi, kur dirbti.
Nedarbo draudimo išmoka darbo neturinčiam asmeniui yra mokama ribotą laiką. Be to, tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, todėl, tikėtina, kad finansinis motyvas nėra vienintelis, lemiantis asmens apsisprendimą dėl siūlomo darbo.
Asmens darbo pasirinkimą sąlygoja darbo vietos kokybė, kuri matuojama pagal tris suminius rodiklius: darbo užmokestį, darbo sąlygas ir reikalingą išsilavinimą“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
