Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta aiškino, kad memorandumo forma pasirinkta, nes tai – siekis ir išreikšta moralinė deklaracija.
„Garbės žodžio memorandumas – socialinio dialogo stiprinimo elementas“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Laukia nelengvas ruduo
„Sumažinus GPM, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, liks daugiau pinigų. Buvo abejonių – gal godūs piktavaliai darbdaviai mažins atlyginimus? Galbūt tokių pavienių atvejų būtų, tačiau, žiūrint dar iš šių metų pradžios perspektyvos, buvo lūkesčių, kad atlyginimai augtų.
Tačiau dėl pandemijos sunku būtų kalbėti apie tokį atlyginimų kilimą, koks jis buvo 2019 m. Tačiau kalbėti apie tam tikras priemones, kurios leistų stabilizuoti situaciją, būtina“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, pridėjęs, kad laukia nelengvas ruduo.
Anot jo, svarbu žinoti, kad sumažinti atlyginimą nėra taip paprasta: jau pasirašytos darbo sutartys lieka nepakitusios. O, Seimo sprendimu sumažinus GPM, žmonių kišenėse automatiškai liktų daugiau pinigų.
„Sieksime, kad įmonės nemažintų atlyginimų savo darbuotojams tuo skaičiumi, kiek bus sumažintas GPM. Tačiau tai – neprivalomas dalykas. Visi sprendimai – Seimo rankose, mes tik pritariame tai iniciatyvai“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Vis dėlto jis neatmetė, jog, įmonėms veikiant rinkos sąlygoms, atlyginimai gali ir mažėti.
„Šiandien svarbiausias mums klausimas – verslo likvidumo palaikymas. Mokesčius galime kaitalioti kaip norime, bet, jei stos užsakymai, tai neapsaugos nuo atlyginimų mažinimo ir žmonių atleidimo.
Jei įmonės apyvartos krito 40-50 proc., jie, be abejo, optimizuos veiklą, nes jiems reikia išlikti. Jei dingsime iš parduotuvių lentynų Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, grįžti į jas bus labai sunku, – kalbėjo R.Dargis. – Rinka diktuos, kas darysis. Galbūt kai kur atlyginimai, nepaisant to, kad mokesčiai bus sumažinti, mažės, kai kur jie didės“.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas naujienų agentūrai BNS praėjusią savaitę sakė, kad memorandumu darbdaviai įsipareigos nemažinti atlyginimų dėl planuojamų mažinti mokesčių.
Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ bei „Sandrauga“.
Žinia Seimui
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad memorandumas yra gera iniciatyva, parodanti Seimui verslo ir profsąjungų požiūrį į prezidento siūlomus pokyčius.
„GPM keitimas, kaip ir NPD didinimas, priklauso nuo Seimo – jis turi priimti įstatymą. Nei nacionaline kolektyvine sutartimi to negalime padaryti, nei šiuo memorandumu. Memorandumas – mūsų žinia Seimui, kad norime, jog būtų sumažintas GPM ir padidintas NPD. Tai nėra gražūs žodžiai. Tai – gera iniciatyva, pažiūrėsime, kaip Seimas tai įgyvendins“, – sakė K.Krupavičienė.
Memorandumo nepasirašė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nedalyvavo memorandumo pasirašyme. Konfederacijos teigimu, dokumente nematoma realių darbdavių įsipareigojimų.
„Darbdaviai įsipareigoja memorandume nemažinti atlyginimo dėl GPM, bet jie mažina kitais būdais, nuima priedus, sutrumpina darbo laiką ir atitinkamai sumažina atlyginimą, tai jei norės sumažinti, visada ras būdų“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pasak jos, konfederacija sutiktų pasirašyti kolektyvinį ar nacionalinį susitarimą, kuriame būtų įvardinti konkretūs įsipareigojimai.
„Praeityje turėjome daug patirties dėl įvairių tokių deklaracinių dokumentų pasirašymo ir jie nieko nedavė, jokios pridėtinės vertės darbuotojams. Konfederacija yra linkusi pasirašyti susitarimą, kuris turės teisinį pagrindą ir jame atsispindės realūs įsipareigojimai, kaip pagerinti darbuotojams darbo vietas ir darbo sąlygas“, – teigė I.Ruginienė.
Aptars ir su premjeru
G.Nausėda savo siūlymą Seimui pirmadienį aptars ir su premjeru Sauliumi Skverneliu. Kaip BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, susitikime bus kalbama ir apie ekonomikos skatinimo priemones bei elektroninių rinkliavų (e-tolling) įstatymų paketą.
Prezidentas Seimui siūlo laikinai iki metų pabaigos sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, taip pat ankstinti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą 50 eurų.
Finansų ministerija ir premjeras nepritaria GPM mažinimui. Ministerijos teigimu, labai tikėtina, kad dalis darbdavių GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.
Prezidento pasiūlymai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų. G. Nausėda šiuos siūlymus Seimui pateikė trečiadienį, tačiau Seimas kol kas jų nesvarstė.
Valdantieji „valstiečiai“ skeptiškai vertina iniciatyvą mažinti GPM tarifą, dėl kurio, anot jų, daugiau išloštų dideles pajamas gaunantys gyventojai. Anot „valstiečių“, socialiai teisingesnis yra spartesnis NPD kėlimas – jie siūlo šį dydį didinti 100 eurų.
