Pacientai skundžiasi, jog dabar prie ir taip nemenkos procedūrų kainos prisideda papildomas 10-20 eurų mokestis. Odontologai pateikia savo poziciją: šias priemones, pacientų saugumui, jie turėjo nusipirkti milžiniškomis kainomis, dėl saugumo reikalavimų buvo sumažintas pacientų skaičius.
Nors dalis privačių odontologijos klinikų šį mokestį pasirenka padengti patys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja apie pasitaikančius atvejus, kai ir poliklinikose, kurioms šios išlaidos yra kompensuojamos, pacientų buvo prašoma už jį sumokėti.
Kada mokestis netaikomas?
Ne vienas, karantino metu kreipęsis dėl odontologo paslaugų, liko sumišęs – į redakciją skriejo skaitytojų laiškai, kuriais teiraujamasi apie prašymą sumokėti už medikų apsaugos priemones. Skaitytojai klausia, ar jis taikomas visur, ar teisėtai? Ar tokio mokesčio sulauksime visur – tiek privačiose klinikose, tiek poliklinikose?
SAM atstovė spaudai Neringa Mikėnaitė lrytas.lt paaiškino, jog jokia gydymo įstaiga, pasirašiusi sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), neturi teisės iš paciento imti jokio mokesčio, susijusio su apsaugos priemonėmis medikams.
Tuo metu privačioms įstaigoms, kurios neturi sutarties su TLK, negalima uždrausti prašyti sumokėti papildomai – šios įstaigos pačios sprendžia, ar mokestį reikia išskirti atskirai, ar įtraukti į paslaugų įkainį.
„Kiek kainuoja odontologams reikalingos priemonės, ypač jei kalbame apie privačias odontologijos paslaugas teikiančias įmones, atsakyti negalime. Bet kuriuo atveju, prekės kaina priklauso nuo užsakomų kiekių. Odontologijos kabinetai nėra centralizuotai aprūpinami, reikiamas prekes jie turi pirkti patys“, – teigė N.Mikėnaitė.
Nors šis mokestis poliklinikose pacientams neturi būti taikomas, SAM informavo apie atvejus, kai pacientai buvo prašomi sumokėti už gydytojams reikalingas apsaugos priemones. Priežastis nurodoma viena – esą ligonių kasos tokių priemonių kainos nekompensuoja.
„Dalį tokių priemonių gydymo įstaigos gauna nemokamai – jos nupirktos centralizuotai, o tos dalies, kurią įsigyja pačios, išlaidos bus kompensuotos, ir jos tai žino. Tad, patekus į tokias situacijas, skatinu neklausyti nepagrįstų argumentų ir lengva ranka nemokėti reikalaujamo mokesčio.
Labai gaila, kad tokios pavienės situacijos gadina medikų bei sveikatos apsaugos įvaizdį. Tai – pacientų apgaudinėjimas ir noras pasipelnyti iš sudėtingos situacijos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Įstatymai numato tik keletą atvejų, kai už sveikatos priežiūros paslaugas pacientui reikia mokėti pačiam. Tą padaryti tenka privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustam žmogui bei tam, kuris pagalbos kreipiasi į sutarties su TLK nesudariusią gydymo įstaigą. Pačiam susimokėti taip pat reikia pacientui, norinčiam gauti gydytojo specialisto konsultaciją ar kitą paslaugą, bet neturinčiam siuntimo.
Mokėti reikės ir savo iniciatyva pasirenkant papildomas paslaugas ar procedūras, mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, bei norint gauti paslaugą be eilės. Pavyzdžiui, mokėti teks už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologines procedūras, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ar aviatorių pažymėjimus ir kt.
Papildomų mokėjimų negali reikalauti jokia sutartį su TLK sudariusi sveikatos priežiūros įstaiga, nepriklausomai nuo nuosavybės formos (valstybinė ar privati).
Sostinės Antakalnio poliklinikos komunikacijos specialistė Rūta Radzevičiūtė portalui lrytas.lt teigė, jog ir karantino metu odontologo procedūrų laukimo eilė yra apie mėnesį.
„Dabar bandome susitvarkyti su tais, kurių registracijos buvo atšauktos dėl karantino. Kviečiame juos, perkeliame jų rezervacijas į gegužės pabaigą ir birželio pradžią. Dabar teikiame būtinąją pagalbą, o tuos, kuriems nėra būtinybės odontologo paslaugų gauti čia ir dabar, registruojame birželio galui, liepai. Eilė, kaip visada, yra apie mėnesį“, – kalbėjo R.Radzevičiūtė.
Atsidūrė tarp kūjo ir priekalo
Medicinos gydytojos, odontologės – burnos chirurgės Indrės Zykutės – Bružienės teigimu, įvertinti, kokia dalis privačių odontologijos klinikų taiko šį papildomą mokestį ar koks dažniausiai pasitaikantis šio mokesčio dydis – sudėtinga, nes pati odontologų bendruomenė tarpusavyje atsisako šnekėti apie šias kainas.
„Pirmiausia, tai būtų laikoma karteliniu susitarimu, be to – tai kiekvienos privačios klinikos reikalas. Jei žiūrėtume iš odontologijos klinikos savininko pozicijos, kuris taiko šį mokestį pacientams – jis nusipirko begalę vienkartinių medžiagų didžiulėmis kainomis.
Jos nuo kovo 16 dienos smarkiai kito, išaugo daugiau nei dvigubai. Taigi neaišku, kokia kaina klinikos savininkas tas medžiagas nusipirko. Vis dėlto, jomis jis nori apsaugoti ne tik save, savo komandą, bet ir pacientą – nes pacientas, ateinantis į kliniką, turi jaustis saugus“, – kalbėjo burnos chirurgė.
Pasak jos, vienkartinės apsauginės medžiagos ir anksčiau buvo naudojamos naujos su kiekvienu pacientu, pavyzdžiui, burnos chirurgų, atliekančių sudėtingas procedūras – tuomet, priklausomai nuo klinikos politikos, šių priemonių kaina irgi būdavo įtraukiama į procedūros kainą, arba išskirta atskira eilute.
Tačiau dėl koronaviruso odontologų naudojamų vienkartinių apsaugos priemonių gerokai padaugėjo, nes NVSC reikalavimai tapo didesni, gerokai išaugo ir jų kaina.
„Suprantu ir pacientų poziciją, kad jie nori žinoti, už ką jie moka pinigus. Jei kalbėtume labai apibendrintai – kiekvienam pacientui naudojame naują vienkartinių medžiagų komplektą. Prie kiekvieno paciento vilkime nauju chalatu, kepure, akiniais, pirštinėmis, dedamės naują respiratorių. Dėl skydų ant veido, respiratorių labai išaugo bendra apsaugos priemonių kaina.
Be to, skydelis turi būti nuolat dezinfekuojamas: negalime nusipirkti vieno skydelio ir su juo dirbti visą dieną. Dėl klinikos paviršių dezinfekavimo po kiekvieno paciento dabar sunaudojame ir 10 kartų daugiau dezinfekcinio skysčio nei įprastai“, – pasakojo odontologė.
Siekiant užtikrinti saugumą, odontologo kabinetas turi būti vėdinamas 30 minučių po kiekvieno paciento.
„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad klinikų pacientų skaičius, pagal ministro įsakymą, šiandien yra per pusę mažesnis, negu buvo prieš karantiną. Dėl saugumo, dezinfekcijos, klientų srautų balanso dalis klinikų palaiko tik pusę anksčiau turėto užimtumo, dalis – dar mažiau. Pavyzdžiui, jei klinikoje kabinetai yra susisiekiantys, nėra atskirti pertvaromis, juose galima vienu metu priimti tik vieną pacientą
Todėl taip ir yra, kad vienoje klinikoje tas mokestis mažesnis, kitoje – didesnis, tačiau, bet kokiu atveju, tiek klinikai, tiek pacientui už šias priemones susidaro nemenka suma“, – pasakojo burnos chirurgė.
I.Zykutės – Bružienės teigimu, nors sveikatos apsaugos ministras nupirko vienkartinių priemonių, tačiau privati medicina jų negavo – turėjo jas pirkti savarankiškai, nepatraukliomis kainomis. Dėl to dabar tapo itin sudėtinga rasti balansą – kad ir pacientai būtų patenkinti kaina, ir odontologai nedirbtų tik iš idėjos.
„Kaip ir daugeliu atvejų, sprendimo, kuris tiktų ir patiktų visiems nerasime. Tačiau visi suprantame, kad atsidūrėme išskirtinėje situacijoje, tad ir sprendimai nekasdieniški. Logiška, kad stipriai išaugusius apsaugos priemonių kaštus dalytųsi abi pusės – gydytojas ir pacientas, nes jos skirtos abiejų pusių apsaugai.
Iki šiol šias vienkartines priemones perkame itin aukštomis kainomis. Tik prasidėjus karantinui, priemonių stoka buvo tokia didelė, kad net nežinojome, ar galėsime jų įsigyti. Jei odontologas turi pilną apsaugos komplektą, reiškia, jis turėjo kaip reikiant padirbėti, kad gautų patikimas, sertifikuotas priemones už kiek įmanoma protingesnę kainą. Rinkoje buvo ir tebėra begalė falsifikatų, kainos neadekvačiai iškeltos. Neaišku, kada jos bus tokios kaip anksčiau, ir kada bus galima sakyti, kad dirbame taip, kaip dirbome anksčiau“, – sakė odontologė.
Odontologė taip pat pridūrė jog, pagal Lietuvos įstatymus sveikatos priežiūros įstaigos yra ne PVM mokėtojos, tad įsigyjant bet kokią įrangą ar priemones, įstaigos negali susigrąžinti PVM. PVM mokestis joms virsta tiesioginiais kaštais.
Nurodė sumas
Situacijai įvertinti SAM atstovė N.Mikėnaitė nurodė sumas iš viešai skelbiamų sutarčių, kuriomis buvo įsigytos asmens apsaugos priemonės (AAP).
Kvėpavimo takų apsaugai – respiratorius (FFP3) – piko metu rinkoje kaina svyravo nuo 7 iki 14 eurų, dabar kaina siekia apie 5 eurus.
Rankų apsaugai – vienkartinės medicininės pirštinės, kurių pora – apie 0,60 eurų. Kūno apsaugai – vienkartinis ilgas neperšlampamas chalatas ilgomis rankovėmis vidutiniškai kainuoja apie 8,50 eurų ilgas vienkartinis chalatas su ilga neperšlampama prijuoste – apie 2,64 eurų, kombinezonas – nuo 5 iki 23 eurų.
Veido apsaugai reikalingas visą veidą dengiantis sandarus veido skydas arba sandarūs akiniai. Akiniai vidutiniškai kainuoja apie 6,50 eurų, skydelis – nuo 3 iki 6 eurų, vienkartinė chirurginė kepurė, jei naudojamas ne kombinezonas – 0,06 eurų. Antbačiai arba uždara avalynė, pora – apie 1,50 eurų.
„Svarbu pažymėti, kad surašytos kainos paimtos iš viešai skelbiamų sutarčių, kuriomis buvo įsigytos AAP. Kokia suma tenka komplektui, atsakyti negalime, nes tai priklauso nuo to, koks AAP derinys yra naudojamas“, – teigė N.Mikėnaitė.
