Vilnietė Irina gavo SMS žinutę iš lietuviško numerio, kurioje buvo parašyta: „Atnaujinkite savo „Smart ID“ profilį“, taip pat buvo pridėta nuoroda. Ji visada naudojosi šia progamėle, todėl iškart paspaudė ant nuorodos. Tuomet buvo nukreipta į „Smart ID“ programėlę, kur buvo informacija apie tai, kad atnaujinimui reikės suvesti PIN1 ir PIN2 kodus.
„Jokio nukreipimo į banką nebuvo. Suvedžiau vieną, antrą kodą ir gavau žinutę, kad nuo mano sąskaitos nuskaičiuota keturženklė suma – 2000 Eur. Paskambinau po 15 minučių į „Swedbank“ ir pranešiau, kad atliktas neteisėtas pavedimas ir paprašiau, kad tuoj pat viską atšauktų. Man pasakė, kad padaliniai nebedirba ir negali nieko sustabdyti. Pasiūlė tik užblokuoti sąskaitą ir „Smart ID“ prisijungimus“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo istoriją nukentėjusioji.
Kitą rytą banko darbuotojai Irinos paprašė ateiti į „Swedbank“ padalinį sostinės Konstitucijos prospekte. Ten suteikė naują prisijungimą prie bankininkystės bei „Smart ID“ programėlės. Banko darbuotojai informavo, kad pinigai jau pasiekė sukčių banko sąskaitą. Irinai neaišku, kodėl bankas negalėjo sustabdyti pavedimo, kai ji iškart paskambino.
Bankas sako, kad pati kalta
Bankas nukentėjusiai pranešė, kad klientė padarė neatsakingus veiksmus, todėl bankas neturi pagrindo kompensuoti operacijos sumos iš savo lėšų .
„Aš su tuo nesutinku, nes iškart pranešiau ir jie dar galėjo man padėti. Kaip aš galiu saugiai jaustis būdama jų kliente? Esu įmonės vadovė, todėl su tuo pačiu prisijungimu turiu įmonės sąskaitą.
Turiu keleta sąskaitų, tačiau buvo nuskaičiuota nuo tos sąskaitos, kurios aš niekur nenaudoju pavedimui. Tai yra mano asmeninė kaupimo sąskaita. Pranešiau policijai, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pavedimai į užsienio bankus nėra iš karto daromi, todėl keista, kad bankas nieko nedarė“, – skaudžia patirtimi dalijosi Irina.
Irina naujienų portalui lrytas.lt atsiuntė jai siųstą banko interneto žinutę, kurioje rašoma, kad operacijos autorizavimo procedūra buvo tinkamai įvykdyta panaudojat jos asmeniškai turimas tapatybės patvirtinimo priemones.
Dar šią savaitę naujienų agentūra „ELTA“ skelbė, kad Klaipėdoje sukčiai iš vyro sąskaitos banke taip pat pasisavino beveik tūkstantį eurų.
Vyras pranešė, kad į savo mobilųjį telefoną gavo SMS pranešimą, kuriame buvo prašoma atnaujinti „Smart ID“ profilį.
Vyrui paspaudus pranešime nurodytą nuorodą, atsirado prašymas atnaujinti elektroninės bankininkystės PIN kodus. Vyrui įvedus kodus, nuo jo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 990 eurų.
Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, Vilniuje nuo sukčių nukentėjo du žmonės paspaudę ant fiktyviose programėlės „Smart-ID“ duomenų atnaujinimo žinutėse esančių nuorodų – iš jų sąskaitų pervesta 7 tūkst. eurų.
Sekmadienį, apie 18.30 val., nukentėjo P. Vileišio gatvėje gyvenanti 1962-aisiais gimusi moteris. Iš jos sąskaitos buvo pervesta 4 tūkst. eurų.
Pirmadienį, apie 9 valandą, žinutėje gautą nuorodą paspaudė ir prisijungimą patvirtino Fabijoniškių gatvėje gyvenanti 1945-aisiais gimusi moteris.
Iš jos sąskaitos buvo pervesta 3 tūkst. eurų.
Dėl neteisėtų elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimų policijoje pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Reikia saugotis
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų neturi galimybės komentuoti konkrečių klientų atvejų. Tačiau visada gavus kliento pranešimą būna atliekamas banko tyrimas visoms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti.
„Komentuojant apskritai, čia galima pabrėžti keletą dalykų. Visų pirma, gavus bet kokią nuorodą su prašymu atlikti operaciją, kuriai reikia asmeninių pasijungimo kodų, būtina elgtis atsargiai ir rūpestingai.
Tai yra, laikytis naudojimosi elektroninėmis paslaugomis elementarių saugumo taisyklių: įsitikinti, kokią operaciją jūsų prašoma tvirtinti, jokiomis aplinkybėmis netvirtinti operacijų ar prisijungimų prie elektroninių kanalų, kurių patys neinicijavote, taip pat, jei patys neskambinate į banką (gali būti paprašyta panaudoti turimos tapatybės patvirtinimo priemonę Jūsų tapatybės nustatymo tikslu).
Taip pat jokiomis aplinkybėmis neatskleiskite savo asmens duomenų ir prisijungimui prie elektroninių kanalų naudojamų duomenų kitiems asmenims, įskaitant šeimos narius ar draugus“, – patarė S.Abraškevičius.
„Swedbank“ atstovas spaudai prašo atkreipti dėmesį į tai, kad vietiniai mokėjimo pavedimai iš banko yra išsiunčiami automatiškai, nes jie nėra vykdomi rankiniu būdu. Mokėjimo operacija gali būti įvykdyta kaip momentinis mokėjimas, tai yra, per kelias sekundes suma įskaitoma į gavėjo sąskaitą, esančią net kitoje įstaigoje ir gavėjas įgauna galimybę ja disponuoti iš karto.
Tarptautiniai mokėjimo pavedimai vykdomi per kitas mokėjimo sistemas, tačiau ir jų atveju mokėtojas negali duoti bankui privalomo nurodymo atšaukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas.
Venintelė galimybė bandyti atgauti pavedimo sumą, kai jis jau išsiųstas iš banko – tai pavedimo atšaukimo paslauga. Tačiau bankas negali suteikti jokių garantijų, kad pavyks atšaukti šį pavedimą.
Jei pavedimas jau išsiųstas iš banko, jo atšaukti neturi galimybių, o tik prašyti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo susisiekti su gavėju ir prašyti grąžinti pavedimo sumą.
Šios paslaugos teikimo metu bankas siunčia prašymą gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, o šis turi gauti gavėjo sutikimą, gavėjo sąskaitai negali būti taikomi disponavimo apribojimai. Nesant šioms sąlygoms, lėšos negali būti grąžintos. Sukčiavimo atvejais dažnai nebepavyksta pavedimų atšaukti.
Tokiais atvejais gyventojai patiria nuostolių dėl neatsargumo, kai gavę iš nepažįstamo telefono numerio SMS, gyventojai net nesuabejoja gautos informacijos tikrumu ir nepaiso saugaus naudojimosi elektroninėmis paslaugomis rekomendacijų. Nors tuo metu nesinaudoja nei banko programėle, nei skambina į banką.
Paspaustoje nuorodoje suveda visus prašomus asmens duomenis, įskaitant savo asmens kodą ir tik tuomet atsidarius Smart-ID programėlei, joje daugiau nei vieną kartą suveda tik jam žinomus Smart-ID kodus ir neskaito ekrane pateiktos informacijos apie tai, ką prašoma patvirtinti. Verta pabrėžti, kad jokios saugumo priemonės nepadės, jei pats naudotojas elgiasi neatsakingai.
Sukčiai vėl prabudo
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis komentavo, kad sukčiavimų pasitaiko dažnai.
Vienu laikotarpiu jų buvo sumažėję, o dabar jų vėl padaugėjo. Iš viso ištiriama apie 40 proc. sukčiavimo bylų.
„Atsiranda grupuotė, kuri sugalvoja naują sukčiavimo būdą ir jį taiko. Vienas narys pradeda daugiau kalbėti ir viešinti, todėl yra sulaikomi. Nuolat vyksta tie sukčiavimo būdai – naujesni ir senesni. Tačiau dabar grįžtama prie senų“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo R.Matonis.
Policijos departamento atstovas pataria, kad žmonėms reikėtų būti atidesniems ir stebėti, ką daro. Būdavo sukčiavimų, kai mobiliajame telefone žmogui išmeta vieną skaičių, o žinutė ateina kitu numeriu. Pastebėjus sukčiavimus, reikėtų nedelsiant kreiptis į banką.
Sukčiaujant gresia baudos arba trejų metų laisvės atėmimas. Viskas priklauso nuo sumos bei grupės dalyvių skaičiaus.
Šiemet per 5 mėnesius šalyje registruoti 1286 ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių sukčiavimų (pernai per tą patį laikotarpį – 1306).
