„Antstolių procesinių dokumentų siuntimas didžiąja dalimi perkeliamas į elektroninę erdvę. Kiekvienos skolos priverstinis išieškojimas asmenims atpigs vidutiniškai po 20 eurų. Nebereikės mokėti už daugybę registruotųjų pašto siuntų“, – sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Lietuvos antstolių rūmų inicijuotais Civilinio proceso kodekso pakeitimais mažinama biurokratizmo našta skolų išieškojimo procese. Vietoj registruotu paštu anksčiau siųstų 8-10 procesinių dokumentų antstoliai dabar dažniausiai siųs tik vieną popierinį laišką.
O proceso dalyviui raštu paprašius, visi procesiniai dokumentai, neatsižvelgiant į skolos pobūdį, bus siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, sakoma Lietuvos antstolių rūmų pranešime.
Pakeistame Civilinio proceso kodekso 605 str. įtvirtinti trys galimi antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdai: įteikimas pasirašytinai, siuntimas registruotąja pašto siunta ir siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis.
Konkrečius informavimo būdus, kaip teigiama pranešime, lems antstolio vykdomų veiksmų pobūdis ir proceso dalyvių pasirinkimas.
Vykdydamas skolų iki 1000 eurų išieškojimą, antstolis registruotąja pašto siunta siųs tik pirminį procesinį dokumentą.
Jame skolininkui bus išaiškinama, kad pradedamas skolos ir vykdymo išlaidų priverstinis išieškojimas, taip pat informuojama apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis – per Antstolių informacinę sistemą.
Išieškant kitas skolas, elektronine forma procesiniai dokumentai bus teikiami tik po to, kai pavyks įteikti bet kurį registruotąja pašto siunta siųstą dokumentą.
Svarbi naujovė – kad proceso dalyviams užtikrinama galimybė patiems rinktis pigesnį informacijos gavimo kelią. Pateikę antstoliui rašytinį prašymą, jie galės gauti procesinius dokumentus tik elektroninių ryšių priemonėmis.
Pasak I. Karalienės, toks reglamentavimas padės skolininkams ir išieškotojams atsakingiau vykdyti vieną svarbiausių įstatyme įtvirtintų proceso dalyvio pareigų – aktyviai bendradarbiauti su antstoliais.
Priimtų Civilinio proceso kodekso pakeitimų poreikį diktavo antstolių praktika, kai apie 60 proc. registruotu paštu siųstų procesinių dokumentų grįždavo neįteikti.
Pašto kurjeriams nepavykdavo surasti adresato namuose, jis neatsiimdavo laiško pašto skyriuje, paaiškėdavo, kad adresatas nebegyvena vykdomajame dokumente nurodytu adresu, sukliudydavo netvarkinga pašto dėžutė ir t. t.
Prieš keliolika metų laikytas patikimiausiu proceso dalyvių informavimo būdu, mūsų dienomis privalomas procesinių dokumentų siuntimas registruotu paštu jau nebeužtikrino asmenų teisės gauti informaciją apie antstolių veiksmus.
O pagal Civilinio proceso kodekso 604 str. iki šiol galiojo prezumpcija, kad vykdymo proceso dalyviams registruotu laišku išsiųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos.
Neefektyvi informavimo tvarka, kaip pažymima Lietuvos antstolių rūmų pranešime, buvo tapusi ir nepateisinamu lėšų švaistymu. Preliminariais skaičiavimais, apie 100 tūkst. skolininkų, įvykdančių savo prievoles išieškojimo proceso metu, kasmet sumokėdavo maždaug 20 mln. eurų pašto išlaidų už registruotus laiškus.
Jie neturėjo kito pasirinkimo, nors daugeliui būtų buvę kur kas patogiau gauti antstolių informaciją elektroniniu paštu.
