Jei traukiasi prie kasos siūlomų smulkių prekių pardavimas, prekybos ekspertai tai vertina kaip blogą ženklą. O Rusijoje būtent taip ir vyksta.
„Žmonės jau renkasi racionalų vartojimo modelį. Tai reiškia, kad rečiau vaikšto į parduotuves, o jose perka tik tai, kas būtina“, – neslėpė Rusijos mažmeninės prekybos įmonių asociacijos vadovas Sergejus Beliakovas.
Buvęs ekonomikos ministras Andrejus Nečiajevas atkreipė dėmesį, kad vartotojų lūkesčių indeksas antrąjį ketvirtį siekė net minus 19 procentų. Pavyzdžiui, Lietuvoje pirmąjį pusmetį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 2,7 proc.
„Danijoje jis sumažėjo tik iki minus dviejų procentų, Švedijoje – iki minus penkių. O Rusijoje taip smarkiai lūkesčiai krito vos per vieną ketvirtį“, – aiškino A.Nečiajevas. Anot jo, pandemija visiškai pakirto ir taip prastai besiverčiančių šalies gyventojų nuotaikas.
Eksministras sutiko, jog tokie indeksai labiau atspindi ne ekonominę, bet emocinę vartotojų būklę. „Tačiau Rusijoje jau nuo 2013 metų gyvenimo lygis, vertinant realias gyventojų pajamas, smunka, o koronaviruso pandemijos fone pinigų sumažėjo katastrofiškai“, – teigė A.Nečiajevas.
Tai patvirtino ir Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro atlikta apklausa. Net 43 procentai gyventojų pripažino stokojantys pinigų iki atlyginimo, o 72 procentai savo finansinę padėtį įvertino kaip blogą arba labai blogą.
Tuo metu Aukštosios ekonomikos mokyklos atlikto tyrimo duomenimis, vos dešimtadalis rusų tikisi, kad per artimiausius metus padėtis pagerės.
Vis dėlto turbūt vienas didžiausių pesimistų visoje valstybėje šiuo metu yra jos prezidentas Vladimiras Putinas. Praėjusią savaitę jis nusprendė pakoreguoti 2018 metais priimtą nacionalinių projektų programą.
Prieš dvejus metus šalies vadovas piešė ateitį rožinėmis spalvomis.
Dabar jo tonas pasikeitęs. „Turime atsižvelgti į realybę ir nekelti visiškai nuo jos atsietų idėjų“, – Strateginės plėtros tarybos posėdyje aiškino šalies vadovas.
Kartu jis išleido įsaką, kuriuo nacionaliniais vadinamų projektų įgyvendinimas nukeliamas iki 2030 metų (ankstesnė data buvo 2024-ieji), o jų pačių sąrašas buvo gerokai patrumpintas.
Iš svarbiausių užduočių pranyko viena – pasiekti, kad Rusijos ekonomika patektų į pasaulio stipriausių penketuką.
Pagal ankstesnį projektą, geriau pradėjusių gyventi rusų vidutinis amžius iki 2030-ųjų turėjo pasiekti 80 metų. Dabar – jau tik 78 metus. Taip pat atsisakyta per artimiausius šešerius metus skurdo lygį šalyje sumažinti 12,3 procento. Vietoj to nurodytas perpus kuklesnis skaičius – 6,6 proc.
Tiesa, savo skaičiavimus dar turi pateikti ir ministrų kabinetas, kuriam duota laiko iki rudens. Tačiau sparčiai skurstant visuomenei skaičiai gali būti dar prastesni.
