Olga Krupičovič – grožio salono bendraturtė. Jos verslui Vilniuje karantino egzaminą pavyko išlaikyti – nubyrėjo vos vienas kitas klientas. Kad salonas išsilaikytų, savininkė sako nė negalvojusi dėl per karantiną patirtų nuostolių kelti paslaugų kainų.
„Mūsų salono taktika – vis tiek nekelti kainų, ypač tą daryti dabar nėra geriausias metas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo verslininkė.
Tačiau taip elgiasi ne visi. Statistikos departamento duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį kainos šoktelėjo labiau nei prognozuota.
Labiausiai augo socialinių paslaugų namuose kainos – daugiau nei ketvirtadaliu. Odontologų, gydytojų paslaugos šoko į viršų daugiau nei dešimtadaliu. Elektrikų, valymo paslaugos, moterų kirpimas brango per 5 proc.
Ekonomistai skaičiuoja, kad paslaugos Lietuvoje brango labiausiai iš Baltijos šalių, ir turi tam paaiškinimą.
„Žmonės leidžia sau įsigyti paslaugas. Todėl paslaugų teikėjams nėra būtinybės mažinti kainos, kad pritrauktų klientus. Vadinasi, klientų srautas pakankamai didelis, kad būtų galima toliau kainas didinti arba bent palaikyti panašias“, – komentavo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistų skaičiavimu, Latvijoje dalis paslaugų brango, tačiau nežymiai, o Estijoje – net pigo.
Anot T.Povilausko, matyti, kad šiose šalyse klientų trūksta, tad ir paslaugų kainos mažinamos. Akivaizdžiausiai tai matyti kalbant apie maitinimą ir nakvynę.
Ekonomistai aiškina – nuo turizmo labiau priklausanti Estija kainas buvo priversta mažinti, kad sulauktų bent kiek klientų. Lietuvoje priešingai – net ir pakėlus kainas, žmonės naudojasi paslaugomis. Po tokio kainų šuolio, ekspertų skaičiavimu, Lietuva ne tik pasivijo Latviją ir Estiją, bet ir baigia pralenkti Pietų Europą.
„Nereikėtų turėti iliuzijų, kad kainos bent jau tokiais tempais gali augti ir ateityje. Pavyzdžiui, restoranų kainos Lietuvoje jau didesnės nei Portugalijoje – tai yra, labai panašaus lygio kaip Graikijoje, Ispanijoje.
Jei dar metus dvejus tokiu tempu paaugsime, būsime brangesni negu kad didžioji dalis Pietų Europos šalių. Konkurencingumo prasme Lietuva nebebus patraukli ir yra grėsmė, kad apyvarta pradės mažėti“, – svarstė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Nors toks kainų šuolis po karantino stebina net ekonomistus, vis dėl to pripažįstama, kad tam buvo priežastis – brangstančias paslaugas lėmė dešimtadaliu padidėję žmonių atlyginimai.
„Dažniausiai kainų augimą žmonės skausmingai priima, nes mes dažnai esame linkę paprasčiausiai nematyti savo atlyginimų didėjimo. Kainų augimas nėra ypatingai blogas reiškinys. Jis labai natūralus reiškinys, kuris vyksta augant ekonomikai. Tad, viena vertus, kainų augimo neturėtumėme labai baidytis. Aišku, jis kerta per kišenę ypač tiems asmenims, kurių pajamos gaunamos nedidėja – pavyzdžiui, senatvės pensijų gavėjams“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.
Ekonomistai prognozuoja, kad po karantino šokusios paslaugų kainos kurį laiką augs ir toliau.
