Tačiau daugiabučiai sudarys tik 7 proc. visų renovuotinų statinių skaičiaus. Iš viso to reikėtų maždaug pusei milijono pastatų.
Pastaruoju metu per metus renovuojama apie 400 daugiabučių, artėjant link 2050-ųjų tas metinis kiekis turės padidėti maždaug iki 1400-1500 daugiabučių.
Šie skaičiai nėra laužti iš piršo.
Šiuo metu rengiama naujoji valstybinėje strategija numato, kad per 30 metų daugiabučių namų energetinis efektyvumas vidutiniškai turi padidėti net 60 proc., o anglies dvideginio dujų (CO2) emisija – sumažėti daugiau nei 80 proc.
Susiję skaičiai
Bet kodėl gi pastatų renovacija susijusi su klimato kaita? Pasak aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, tai klausimas, kuris vis dar kyla žmonėms, nors sąsajos, atrodytų, yra akivaizdžios.
Pastatams šildyti sunaudojama daug energijos, o ją gaminant į aplinką išmetama šiltnamio efektą didinančių dujų – CO2.
„Lietuvoje apie 6 proc. visų šių dujų išmetama būtent pasatų šildymo sektoriuje“, – sakė M.Narmontas.
Atrodytų, kad mūsų šalis yra maža, ir jos poveikis klimato kaitai turi būti neregimas. Tačiau taip nėra – bet kokia emisija niekur neišnyksta.
Taigi šiuo metu rengiamoje naujojoje valstybinėje strategijoje ir yra numatyta, kaip pasiekti tai, ką nurodo ES direktyva – iki 2050 metų paversti ekonomiką neutralia: nenaudojančia iškastinio kuro ir nesisipjaudančia anglies dvideginiu.
„Renovacijai padės įgyvendinti tą reikalavimą. Nes kieto kuro keitimas biokuru nėra vienintelė išeitis. Po kokių dešimtis metų bus pastatų ir miestų, šildomų šilumos siurblių ar saulės jėgainių pagaminta energija“, – sakė viceministras.
Reikia greičio
Pasak vieno iš studijos rengėjų Rapolo Sriūko, ES yra numačiusi dvi strategines kryptis, vedančias link numatyto tikslo. Tai pastatų energinio efektyvumo didinimas ir iškastinio kuro atsisakymas.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 660 tūkst. pastatų, kurių dauguma statyti sovietmečiu ir kurių būklė yra kritinė.
Jie turės būti modernizuojami, o juos atnaujinant turės būti naudojami ir atsinaujinančios energijos ištekliai“, – sakė R.Stiūkas.
Šiuo metu visas pastatų fondas Lietuvoje suvartoja apie 40 proc. visos šalies energijos. Ir, greta transporto sektoriaus, yra pats didžiausias aplinkos teršėjas šiltnamio efekta sukeliančiomis dujomis.
„Taigi iš tų 660 tūkst. pastatų per ateinančius 30 metų renovacijoje turės būti atnaujinta 0,5 mln. arba 60 proc.
„Išsišoko“ kai kurie miestai
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai – jie jau turi rangos sutartis. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
Kai kurios savivaldybės yra smarkiai „išsišokusios“, pavyzdžiui, Ignalinoje atnaujinti visi daugiabučiai, Birštone – pusė jų.
Pasak būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai.
Kol kas gana didelis renovacijos stabdis yra statybininkų, taigi – rangovų stygius. Ypač tai teko pajusti per karantiną, kai Lietuvoje dirbę statybininkai iš trečiųjų šalių turėjo grįžti namo.
„Kaip juos susigrąžinti, teks tartis su ministerijomis. Nes šiuo metu jau keliamas tikslas per metus renovuoti apie 500 daugiabučių. Ir palaipsniui šis skaičius turėtų didėti. Manome kad 2031-2040 metais jų turi būti kasmet atnaujinama po 1000, o penktajame dešimtmetyje – jau ir po 1400,“ – sakė V.Serbenta.
Jo teigimu, investicijos, kurių reikia renovacijai, santykinai nėra didelės. Skaičiuojama, kad vidutinė vieno daugiabučio atnaujinimo kaina sukasi apie 280 tūkst. eurų, bet kuo didesnis daugiabutis, tuo didesnė ir ši suma. Tačiau vidutinės 1 kv. m būsto plotui tenkančios atnaujinimo išlaidos nedaug tekinta ir siekia 180 eurų.
Paskaičiuota, kad planuojamam kiekiui pastatų atnaujinti iki 2050-ųjų reikės maždaug 40 mlrd. eurų.
Pasak V.Serbentos, gyventojų apklausos liudija ir tai, kad dauguma jų – net 77 proc. apklaustųjų – daugiabučiuose norėtų alternatyvių energijos šaltinių.
„Bet iki šiol savivaldybės daug investavo į biokuro katilines. Todėl pats laikas dėlioti strategijos tikslus taip, kad techniškai nenukentėtų energijos gamybos sektorius“, – užsiminė V.Serbenta.
„Natūralu, kad savivaldybės stengiasi skatinti visuomenę – būsto savininkai negali likti abejingi renovacijai. Bet dabar jau reikia bėgti šuoliais, ne ristele. Tai viso pasaulio sutarimas – CO2 emisija turi būti mažinama miestuose“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Renovacija ir keletas skaičių
Renovacijos strategijos tikslas – iki 2050 m. smarkiai sumažinti metinius pastatų fondo rodiklius. Palyginti su 2020 metais pirminės energijos vartojimas turi sumažėti apie 70 proc., energijos gamyba iš iškastinio kuro ir jos vartojimas – apie 90 proc.
Savo ruožtu CO2 emisijų kiekis turi susitraukti 90 proc.
Pasiekus šiuos rodiklius neefektyviausių (mažesnės negu D energetinė klasė) pastatų pirminės energijos dalis bendrame vartojime sumažės nuo 77 iki 26 proc.
Didžioji dalis pirminės energijos (37 proc.) ir CO2 emisijų (31 proc.) sutaupymų bus pasiekta individualiuose namuose, likusi dalis – daugiabučiuose (atitinkamai 26 ir 22 proc.).
Norint pasiekti renovacijos rodiklius turės būti renovuota beveik 440 tūkst. pastatų (74 proc.),
Renovacijos strategijos įgyvendinimo laikotarpiu iki 2050 m. reikės investuoti 37,7 mlrd. eurų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu nauda smarkiai viršys investicijas ir sieks 58,8 mlrd. eurų.
Daugiabučių atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais.
Pasak M.Sinkevičiaus, šiuo metu 39 šalies savivaldybės iš 60-ies yra parengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų.
