„Kadangi (pensijų – BNS) indeksavimo įstatymą keičiame, tai reiškia, kad indeksavimas bus spartesnis nei darbo užmokesčio augimas. Mūsų duomenimis, jau 2021 metais vidutinė pensija turėtų priartėti prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kur kadencijos pradžioje buvo apie 40 ir mažiau procentų santykis“, – trečiadienį žurnalistams teigė Linas Kukuraitis.
Šiuo metu pensijos sudaro maždaug 42 proc. VDU. Tuo metu Europos Sąjungoje vidurkis yra siekia daugiau nei 60 procentų.
2021 metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad pensijos bus indeksuojamos 7,17 proc. – vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet būtų 428,9 euro – 30 eurų (7,5 proc.) didesnė nei 2020 metais.
Tuo metu vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių, pagal rugsėjį skelbtas naujausias prognozes, 2021 metais turėtų augti tik 3,3 proc. iki 1426,2 euro. Tokiu atveju atlyginimas į rankas siektų apie 862 eurus (jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime), arba kiek daugiau nei du kartus didesnis už prognozuojamą vidutinę pensiją.
Pritarė naujai tvarkai
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Ankstesnė tvarka numatė, kad pensijos indeksuojamos, jei auga tiek bendrasis vidaus produktas (BVP), tiek darbo užmokestis. L. Kukuraičio teigimu, dabar pensijos būtų indeksuojamos, jei augtų ne abu, o bent vienas iš šių rodiklių.
„Jeigu BVP yra neigiamas, kaip kad turime šiemet, o darbo užmokesčio fondas augtų tiek šiais metais, tiek kitais, yra prielaida indeksavimui, nes būtent darbo užmokesčio fondas ir yra pagrindinis šaltinis, iš kurio galime didinti pensijas. Taip pat būtų jei dėl kažkokių priežasčių – senkančio darbuotojų skaičiaus ar kažko nutikimo darbo rinkoje – darbo užmokestis pradėtų trauktis, o BVP augimas būtų dėl ekonomikos plėtros, tada indeksavimo šaltinis būtų ekonomikos augimas“, – aiškino L. Kukuraitis.
„Tai leidžia turėti tvarų sprendimą pensijų indeksavimui ir neužkliūti už tokių metų, kaip šiemet, kai neaišku, ar BVP kris vis dėlto, ar ne“, – pridūrė jis.
Pensijos indeksuojamos nuo 2017 metų – tuomet jos augo 6 proc., 2018 metais – 6,94 proc., 2019 metais – 7,63 proc., 2020-aisiais – 8,11 procento.
Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiktų 249 mln. eurų.
13-ai pensijai lėšų reikėtų ieškoti valstybės biudžete
Seimui svarstant siūlymą Lietuvoje įvesti vadinamąją 13-ąją pensiją, socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina, kad jai būtinos lėšos turėtų būti numatytos valstybės biudžete.
„Tai daugiau finansų ministro klausimas, bet tikėtina, kad tai būtų valstybės biudžeto lėšos. Nebent Seime esantis siūlymas būtų visiškai performuluotas ir būtų remiamasi į pensijos, kurią žmogus gauna, dydį ir su tuo siejama. Tada būtų galima remtis ir į „Sodros“ biudžetą, bet kiek žinau, kol kas tai nėra svarstoma“, – žurnalistams trečiadienį sakė Linas Kukuraitis.
„Tikėtina, kad bus atsakymas į tą klausimą (dėl 13 pensijos finansavimo šaltinių – BNS), jei bus sprendimas, ar pritarti 13-ai pensijai Seime po Vyriausybės išvados“, – pridūrė jis.
L. Kukuraitis, kuris 13-os pensijos idėją anksčiau vertino nevienareikšmiškai ir net neatmetė galimybės, kad tai yra „rinkiminis siūlymas“, dabar tvirtino, kad ji galėtų būti mokama.
„Jei norime sisteminio sprendimo (...), jis turėtų prarasti vienkartinės išmokos elementus ir tapti pensijos sistemos elementu. (....) Jeigu yra nustatomas konkretus dydis, jis kasmet, augant pensijoms ir kainoms, pradeda mažėti, tai šiuo atveju daugkartinės arba 13 pensijos elemente turėtų atsirasti ir indeksavimo elementas“, – tvirtino ministras.
Įstatymo dėl 13-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.
Siūlymą netvariu vadino prezidentas Gitanas Nausėda, tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad siekiant suvaldyti skolos augimą, šalis turėtų vengti papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pabrėžė, kad dėl 13-osios pensijos sprendimą priims Vyriausybė, o šios idėjos nėra atsisakoma.
Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai kitąmet reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.
Pajamų nelygybė kitąmet bus rekordiškai maža
Pajamų nelygybė šiais metais turėtų būti rekordiškai žema, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Ministerijos duomenimis, šių metų pajamų nelygybė turėtų siekti 5,8 proc. – tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių skurdžiausiai.
„Tai tikrai rekordiniai kritimai augančios ekonomikos kontekste“, – žurnalistams sakė ministras.
L. Kukuraičio teigimu, įprastai kuo labiau ekonomika auga, tuo labiau didėja ir santykinis skurdas bei nelygybė, nes vertę iš šio augimo susirenka turtingesnės gyventojų grupės.
Pasak jo, Europos Sąjungoje vidutinė pajamų nelygybė siekia mažiau nei 5 procentus.
Skaičiuojama, kad 2019 metų pajamų nelygybė Lietuvoje siekė 6,2 proc., 2015-2018 metais ji viršijo 7 proc., tuo metu žemiausias rodiklis buvo 2012 metais – 5,3 procento.
Santykinis skurdas 2019 metais Lietuvoje siekė 20,6 proc. – žemiau skurdo rizikos lygio gyveno apie 576 tūkst. žmonių. L. Kukuraitis sako, jog šiemet santykinis skurdas mažės iki maždaug 18 procentų.
Pasak ministro, absoliutaus skurdo rodiklis 2018 metais siekė 7,7 proc., o 2020 metais jis turėtų sumažėti iki 5 procentų.
