Perspektyviausi sektoriai
„SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, vienas sektorių, kur kitąmet verta rinktis darbą, yra pramonė, t.y. apdirbamoji gamyba. Jo teigimu, pramonės lūkesčiai euro zonoje – didžiausi per dvejus su pusę metų.
„Ketvirtą ketvirtį, nepaisant karantino ir vidinių problemų, pramonės sektorius atrodys neblogai – kaip ir ateinančiais metais. Vartojimas už Europos Sąjungos ribų pradeda atsigauti: pavyzdžiui, Kinijoje rugsėjį buvo matomas didelis spurtas. Tai kels Europos pramonės rodiklius, kurie reikš ir daugiau užsakymų Lietuvai.
Perspektyviausi pramonės sektoriai, manau, bus inžinerinė pramonė, mediena ir baldai. Galbūt truputį sunkiau seksis tekstilei“, – prognozavo A.Izgorodinas.
Perspektyvus bus ir mažmeninės prekybos sektorius, tačiau kitais metais jo laukia kontrastinga situacija.
„Pirmasis ketvirtis turėtų būti sudėtingesnis dėl neapibrėžtumo, susijusio su virusu, tačiau nuo pavasario-vasaros mažmeninė prekyba tiek Lietuvoje, tiek Europoje pradės spurtuoti, nes, tikėtina, turėsime daugiau teigiamos informacijos apie vakciną.
Europoje ir Lietuvoje matome rekordiškai didelius gyventojų indėlius, žmonės sutaupę daugiausia pinigų per visą istoriją, tačiau tuos pinigus pradės leisti tada, kai matys daugiau apibrėžtumo, o tai priklausys nuo vakcinos. Todėl kitų metų antrą pusmetį žmonės, kurie rinksis mažmeninės prekybos darbus, tikrai galėtų išlošti.
Perspektyviausia – mažmeninė prekyba internetu. Šiemet Lietuvoje šis sektorius yra tikroji žvaigždė: jei bendra mažmeninės prekybos apyvarta išaugo apie 2 proc., mažmeninės prekybos internetu apyvarta išaugo virš 40 proc., ir tas augimas Lietuvoje dar nėra iki galo išnaudotas“, – tikino ekonomistas.
Stabili bus ir mažmeninė prekyba maisto produktais: „Žmonės, kurie nori dirbti maisto prekybos tinkluose, gali tikėtis stabilaus atlyginimo ir darbo – galbūt ten nebus stebuklų, tačiau žmonės tikrai turės darbo“.
Kitąmet perspektyvios išliks „FinTech“ ir IT sektoriaus bendrovės.
„Tie žmonės, kurie pasirinks „Fintech“ sektorių, dirbs įdomų darbą, tačiau darbas tokiose bendrovėse reikalauja labai daug lyderystės. Šį segmentą turėtų rinktis tie žmonės, kurie turi labai didelių ambicijų karjeros srityje, nes darbas reikalauja didelių pastangų“, – perspėjo ekonomistas.
Darbdaviai elgiasi kitaip
A.Izgorodino vertinimu, rizikingiausi kitąmet turėtų išlikti aviacijos, viešbučių ir viešojo maitinimo sektoriai: „Juose lieka didelis neapibrėžtumas: vieną dieną gali turėti darbą, kitą dieną veikla gali būti sustabdyta“.
Tačiau net ir pandemijos kontekste, ekonomisto teigimu, nišinių kompetencijų turintys, daug patirties sukaupę darbuotojai yra ypač saugomi darbdavių.
„Kvalifikuoti darbuotojai, vidutinio amžiaus, savo nišinės srities profesionalai šios krizės stipriai ir nepajuto. Ne viena įmonė savo darbuotojams ir toliau mokėjo tokius pačius atlyginimus nepaisant to, kad tų įmonių veikla balandį-gegužę buvo visiškai apribota, nes darbdaviai vertina šių darbuotojų indėlį į jų verslą ir puikiai supranta, kad jei tas darbuotojas išeis, jį pakeisti bus pakankamai sunku“, – kalbėjo jis.
Sunkiausia šiuo metu, ekonomisto teigimu, yra tiems darbuotojams, kurie tik pradėjo savo karjeros kelią – kurie dar nėra įsitvirtinę darbo rinkoje, nėra sukaupę daug patirties, todėl juos pakankamai lengva pakeisti.
Vis dėlto, A.Izgorodino teigimu, per šią krizę darbdaviai elgėsi visiškai kitaip negu per ankstesnę krizę, dėl ko išlošė darbuotojai.
„Per ankstesnę krizę stipriai sumažėjo ir atlyginimai, ir darbuotojų skaičius. Statistika rodo, kad per šią krizę darbuotojų skaičius sumažėjo nestipriai. Įmonės buvo linkusios maksimaliai išsaugoti darbuotojų skaičių: žinau nemažai atvejų, kada darbdaviai išlaiko darbuotojus, tačiau visiems darbuotojams panašiai sumažina atlyginimus, kad įmonė galėtų išgyventi. To tikrai nebuvo prieš 10 metų.
Dabar įmonės yra daug labiau prisirišusios prie darbuotojų: verslo kultūra Lietuvoje labai pasikeitė, tapo labiau europietiška“, – kalbėjo ekonomistas.
Prie šios situacijos prisidėjo ir Lietuvai būdingas ilgalaikis nedarbas.
„Darbdaviai supranta, kad jeigu atleis savo kolektyvą, po metų ar pusmečio bus labai sunku privilioti kitus darbuotojus į įmonę, nes tų laisvų darbuotojų nėra labai daug. Tai – naudinga patiems darbuotojams“, – pažymėjo ekonomistas.
Perspektyviausia
Numeris vienas darbdavys, ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, kitąmet ir toliau išliks IT sektorius. Ž.Mauricas antrina: kita perspektyvi kryptis kitąmet – pramonės sektorius.
„Pramonės sektorius ieško nemažai darbuotojų, turint omeny, kad pernai Lietuvoje užderėjo nemažai fabrikų – praktiškai kas mėnesį buvo pastatomas naujas fabrikas, dalis jų turi planus plėstis“, – kalbėjo ekonomistas.
Kaip perspektyvų sektorių, nepaisant pandemijos ir karantino suvaržymų, Ž.Mauricas įvardija ir paslaugų sektorių: ekonomisto teigimu, kitąmet, ypač vasarą, šis sektorius patirs pastebimą atsigavimą.
Tačiau ne visi paslaugų sektoriai atsigaus: anot Ž.Maurico, dalis veiklų, tikėtina, iš viso nebeatsigaus.
„Turime K formos atsigavimą, tad po koronaviruso pasaulis bus kitoks nei buvo prieš pandemiją. Dalis sektorių, pavyzdžiui, restoranai, manau, atsigaus labai sparčiai, 2021 metais net viršys 2019 metų lygį.
Tačiau, pavyzdžiui, renginių organizavimas arba konferencijos, tikėtina, kitąmet taip ir nepakils į 2019 metų lygį, gal ir niekada nebepakils. Daugės susitikimų nuotoliniu būdu, darbo nuotoliniu būdu. Tikėtina, jog viešbučiai dar kurį laiką susidurs su iššūkiais.
Skirtingos ir NT rinkos tendencijos: lūkesčiai dėl gyvenamojo būsto yra labai teigiami, tačiau neaišku, kas laukia biurų – tikėtina, kad jų reikės mažiau“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Jei elektroninė prekyba ir toliau populiarės, ekonomisto teigimu, tikėtina, kad dalis mažmeninės prekybos įmonių turės konvertuotis į logistikos centrus, į laisvalaikio praleidimo centrus.
„Pokyčių bus ir jie bus negrįžtami, tačiau kiekvienas pokytis atneša daug galimybių: tie žmonės, kurie šias tendencijas seks, sugebės persikvalifuoti, įsidarbinti sparčiausiai augančiuose sektoriuose, turės puikias galimybes tiek tobulėti asmeniškai, tiek pagerinti finansinę situaciją“, – kalbėjo ekonomistas.
Šios krizės metu gerų specialistų įmonės neatsisakė, jiems buvo siūlomi ir solidūs atlyginimai, tačiau su kitokia situacija susidūrė žemiausios kvalifikacijos darbuotojai.
„Pažeidžiamiausias sluoksnis yra menką kvalifikaciją turintis jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie nespėja ar nenori prisitaikyti prie sparčių pokyčių darbų rinkoje.
Dėl šios situacijos kyla du iššūkiai: kyla didelė grėsmė, kad turėsime didelį ilgalaikį, struktūrinį nedarbą: žmonės, išėję iš darbo rinkos, vėliau nedrįs į ją grįžti, nes bus pasikeitusi ekonomikos struktūra.
Kitas iššūkis – jaunimas, šiuo metu nerandantis darbo: siekiant išvengti emigracijos bangos reikėtų daryti viską, kas padėtų išlaikyti juos Lietuvoje. Jei jie išvažiuos į Vakarų šalis, ten pradės darbus, mokslus ar kitaip susisies su tomis valstybėmis, ateityje prisivilioti juos grįžti bus sunkiau. Tada darbuotojų trūkumas dar paaštrės“, – įvertino ekonomistas.
Vis dėlto, Ž.Maurico teigimu, vėliausiai už pusės metų žmonės vėl noriai naudosis laisvalaikio paslaugomis, ir paslaugų sektoriaus įmonėse vėl padidės paklausa.
