Visiškai skirtingai šią vasarą išgyvenę kurortų ir verslo viešbučiai su nerimu žvelgia į šaltąjį sezoną ir nesutaria dėl numatytos valstybės paramos.
Valdomi srautai
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad itin niūrių nuotaikų viešbučių sektorioje neišsklaido ir ateinančios šventės: asociacijos prezidentės teigimu, anksčiau vyravusi tendencija, kada šventėms išgraibstomos vietos viešbučiuose, šiems metams nebūdingos.
„Šiemet tokių tendencijų tikrai nematome pirmiausia dėl to, jog yra uždraustos paslaugos, maistas tiekiamas tik į kambarius. Negalima nei rengti viešų renginių, nei teikti grožio paslaugų, viešbučiuose neveikia SPA“, – įvardijo E.Šiškauskienė.
Vis dėlto pagyvėjimo šventiniu laikotarpiu, anot E.Šiškauskienės, būtų galima tikėtis labiausiai pandemijos paveiktų, didžiuosiuose miestuose įsikūrusių verslo viešbučių segmente.
„Matysime, kaip bus su miesto viešbučiais – gal tikrai užsisakys žmonės. Tačiau, vertinant realiai, jie galėtų tik leisti laiką kambaryje, nebent atvyktų žmonės iš kitų miestų, apžiūrėtų eglutę, miestą“, – svarstė asociacijos prezidentė.
Dėl viešbučių paslaugų ribojimų E.Šiškauskienė teigė diskutuosianti su naująja Vyriausybe.
„Manau, kad srautai viešbučiuose gali būti valdomi: pavyzdžiui, kodėl neleisti masažų arba grožio procedūrų? Į baseiną būtų galima leisti po penkis žmones: viešbučių baseinai – nedideli, srautai gali būti reguliuojami. Nuoširdžiai nesuprantu, kuo blogiau yra viešbutis negu prekybos centrai, kuriuose lankosi daugybė žmonių“, – kalbėjo ji.
Per anksti įvertinti
Savo ruožtu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė tikina, kad dar per anksti įvertinti, ar lietuviai vis tik nuspręs sutikti šventes pajūryje.
„Mus, kaip ir daugelį kitų miestų, kaip ir daugelį kitų verslų, gaubia nežinomybė: visi gyvena šia diena ir seka Vyriausybės nurodymus. Šiandien dar negalime nuspręsti, koks bus šventinis laikotarpis. Neprarandame vilties, kad galbūt pandemijos skaičiai pasikeis į gerą, galbūt padėtis stabilizuosis.
Vieni verslai rizikuoja ir skelbia pasiūlymus, kad būtų apsidraudę, jei ribojimai bus atlaisvinti ir galės teikti paslaugas šiuo šventiniu metu, kiti dar laukia, neskelbia pasiūlymų, tik pardavinėja kambarius nakvynei šventiniu laikotarpiu.
Jei pandemijos skaičiai sumažėtų, jei karantinas šventinę savaitę būtų nutraukiamas, manau, kad svečiai atvažiuotų į pajūrį. Tačiau taip toli dar negalime žiūrėti“, – kalbėjo I.Valaitienė.
Parama – ne visiems
Dėl karantino nukentėję viešbučiai ir restoranai, anot E.Šiškauskienės, iš valstybės tikisi kelių konkrečių priemonių: tiesioginių subsidijų, darbuotojų prastovų ir nuomos kompensavimo.
„Pirmiausia – tiesioginių subsidijų, ir jau beveik sutarėme dėl (paramos – aut. past.) rodiklio – kad apyvarta būtų kritusi 30 proc. ir daugiau.
Norime kalbėtis dėl prastovų mechanizmo keitimo. Mūsų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, ir nežinau, kiek jie gali būti su minimalia alga. Manome, kad (prastovų kompensavimo – aut.past.) procentuotes reikėtų keisti: verslas, kuris nori išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus, matyt, nebegalės prisidėti 30 proc. prie atlyginimų, kai viešbučiai yra uždaryti ir nėra aišku, kada galės atsidaryti. Geriausiu atveju – pavasarį ar vasarą, tačiau tai irgi priklausys nuo turistų srautų.
Restoranams labai pagelbėtų subsidijos nuomai. Daugelis restoranų yra nuomojamose patalpose – nuomos subsidija buvo labai didelė pagalba“, – pažymėjo asociacijos prezidentė.
Anot jos, apie 30 proc. verslo viešbučių nuo kovo mėnesio iš viso neatsidarė. Todėl, vertindama valstybės paramą, E.Šiškauskienė pasigenda Vyriausybės operatyvumo bei viešbučių, veikiančių didmiesčiuose ir kurortuose, segmentacijos.
„Dabar prasidėjo šildymo sezonas, o kol kas reali pagalba buvo tik prastovos, paskolos ir atidėti mokesčiai, kuriuos reikės sumokėti. Prie darbuotojų, esančių prastovose, darbo užmokesčio taip pat reikia prisidėti – net ir neturint apyvartų. Tad situacija yra tikrai katastrofiška.
Iš Vyriausybės pasigendame operatyvumo. Ir dar kartą pabrėžiu: reikia segmentacijos. Yra sektorių, kurie puikiai dirba ir apyvartos kyla, yra tokių, kurie vos juda, ir yra visiškai uždarytų. Ir tai priklauso ne nuo jų pačių: sienos uždarytos, nėra skrydžių.
Turėtų būti akivaizdi segmentacija, o ne sakoma, kad verslas blogai tvarkosi arba kad galbūt tų verslų nebereikia, jei jie prastai gyvena – ne dėl savo kaltės jie blogai gyvena“, – kalbėjo E.Šiškauskienė, pridurdama, kad nepaisant pandemijos, šiemet sėkminga vasara buvo ne tik pajūrio viešbučiams, bet ir esantiems Birštone, Anykščiuose, Druskininkuose.
„Ir dabar jiems dar būtų geras laikas. Girdime Vyriausybės pažadą iki gruodžio 15 dienos pratęsti projektą „Atostogos medikams“, nes rugsėjo ir spalio užimtumas dėl šių kuponų buvo padidėjęs, todėl kurortų viešbučiams ir šie mėnesiai buvo tikrai neblogi. Tačiau sustabdžius paslaugų teikimą viešbučių apyvartos krito visiškai, ir SPA paslaugas siūlę viešbučiai, kurie dar judėjo, sustojo“, – kalbėjo ji.
Tuo metu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė I.Valaitienė teigė, jog nors vasara pajūrio viešbučiams iš tiesų buvo geresnė nei verslo viešbučiams, kurortų viešbučiai susiduria su tais pačiais neigiamais pandemijos faktoriais.
Anot jos, vasarą stebėti aukšti užimtumo rodikliai, net ir artėjant šventėms, šaltuoju sezonu tikrai nesitęs.
„Vasaros sezonas mums buvo palankesnis negu verslo viešbučiams, tačiau verslo viešbučiai taip pat jautė užimtumo augimą vasaros mėnesiais – jis buvo šoktelėjęs. Mums vasara buvo geresnė, tačiau turistinio sezono pratęsimas buvo susijęs su konkrečiu projektu – „Atostogos medikams“, o šiai dienai projektas yra pasibaigęs.
Gerai matome, kad šis projektas mums labai padėjo. Eliminavus šio projekto srautą, situacija būtų buvusi liūdna bei apgailėtina ir pas mus. Priešakyje – dar ne vienas šaltojo sezono mėnuo. Susiduriame su tais pačiais pandemijos neigiamais faktoriais: kainos, žmonių srautas – stipriai krito, viešbučiai užsidarinėja, dauguma restoranų jau užsidarė“, – kalbėjo I.Valaitienė.
„Norime pakartoti, kad pavasarį, per pirmąją koronaviruso bangą, buvome sustabdę veiklas dviems mėnesiams. Apie tai niekas nebenori kalbėti. Todėl paramos verslui formulė, kuri dabar siūloma, kad apyvartos kritimas turi būti apie 30 proc., Palangai yra netinkama. Vasara mums iškreipia duomenis, o tie du mėnesiai, kada mes negeneravome suplanuotų pajamų – apie tai niekas nebekalba“, – pažymėjo ji.
Griebiasi šiaudo
Didmiesčių viešbučiai šaltąjį sezoną išgyventi bandys įvairiausiomis taktikomis: pavyzdžiui, lietuviško kapitalo viešbutis Vilniuje „Artis Centrum Hotels“ kvies švęsti Kalėdas ir Naujuosius su 100 proc. atšaukimo garantija – kompensuos ir atvykimo dieną atšauktas rezervacijas.
Pasak viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ vadovo A. Vainoros, vasaros laikotarpiu viešbutis sugebėjo užpildyti daugiau nei 50 proc. visų viešbučio kambarių.
„Atokvėpio tarp karantinų metu vasarą stengėmės prisitaikyti prie naujos realybės – viešbučio kambarius ir konferencijų erdves iš dalies pavertėme bendradarbystės biurais, adaptavomės prie visiškai pasikeitusio turistų srauto. Tai geras rezultatas, palyginti su bendra situacija rinkoje, tačiau dėl antrosios viruso bangos pasekmės gali būti nebepataisomos“, – pranešime cituojamas viešbučių tinklo vadovas.
Anot E.Šiškauskienės, viešbučiai šiuo metu klientams stengiasi pasiūlyti įvairių paketų, tačiau sustabdytos paslaugos, SPA ir maitinimas nepalieka daug galimybių.
„Yra įvairių bandymų: dalį viešbučio siūlo ilgalaikei nuomai, siūlo kambarių atšaukimą tą pačią dieną, organizuoja mini šventes, pateikia šventines vakarienes, maistą išsinešimui.
Tačiau ir iš tų pačių trijų „Centrum Hotels“ nuo kovo mėnesio veikia tik vienas. Uždarytas viešbutis savininkui kainuoja apie 30 tūkst. eurų per mėnesį.
Galima visko prigalvoti, tačiau tas „judėjimas“ viešbučiuose – labiau žodinis, kad likę darbuotojai būtų įveiklinti, tačiau pelno ir pajamų prasme situacija yra labai bloga. Viešbučiai su vaizdu į Kalėdų eglę ar kokius gražius objektus matyt siūlys šventines vakarienes kambaryje mažoms grupelėms, prigalvos visokių atrakcijų.
Tačiau didelių vilčių neturime, kad būtų didelis sujudimas“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu rengia dvi naujas priemones – subsidijas ir lengvatines paskolas, kurioms turėtų būti skirta iki 110 mln. eurų.
Į paramą galės pretenduoti tos įmonės, kurių apyvarta per pastaruosius 6 mėnesius būtų kritusi daugiau nei 30 proc., be to, viso sektoriaus bendras nuomukis viršytų 40 proc.
Pagal antrojo karantino reikalavimus, viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo vietose neleidžiama viename kambaryje apgyvendinti daugiau kaip 2 asmenų, bendro naudojimo patalpose visi turi dėvėti kaukes. Sporto, kūno kultūros klubai, baseinai, SPA uždaromi.
