Reikėtų vertinti atsargiai
Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurą neatskaičius mokesčių.
Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. – dirbančiųjų.
„Atskaičius mokesčius, „į rankas“ pajamų augimas vis tiek siekė apie 11 proc.: pernai buvo apie 810 eurų, šių metų trečiąjį ketvirtį jau siekė apie 900 eurų“, – kalbėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pasak jos, prasidėjęs vasaros sezonas ir pasibaigęs karantinas leido didinti darbų apimtis ir tai lėmė, jog 3-ąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį.
„Darbo pajamų augimas – vėl dviženklis, o dirbusių visą mėnesį gyventojų skaičius išsiropštė iš duobės, – sakė ji. – Socialinio draudimo fondui svarbus kitas rodiklis – visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas, kurį lemia darbuotojų skaičius ir visos jų pajamos, nes nuo to priklauso, kiek įmokų „Sodra“ surenka. O jis rugsėjį, palyginti su vasariu, buvo paaugęs 5,7 proc.“
Tačiau, anot K.Zitikytės, pajamų augimą tarpkarantininiu laikotarpiu reikėtų vertinti atsargiai, nes apdraustųjų skaičius dar vis negrįžo į praėjusių metų lygį ir yra 1,9 proc. mažesnis, negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Tų, kas darbo vietas išsaugojo, pajamų augimas pirmojo karantino laiku buvo tik pristabdytas ir trečiąjį ketvirtį jos vėl augo, bet dalis darbuotojų darbų neteko. Apdraustųjų skaičius vis dar sumažėjęs viešbučių, kelionių ir maitinimo paslaugų įmonėse“, – teigė K.Zitikytė.
Viešbučių veikloje darbuotojų skaičius ir rugsėjį, palyginti su sausiu, buvo sumažėjęs 16 proc., įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje – 19 proc., kelionių agentūrose – 23 proc., draudimo agentų ir brokerių veikloje – 16 proc.
„Apdraustųjų skaičius didėjo tose veiklose, kurias veikia sezoniškumas, pavyzdžiui, akmens apdailinimo veikla arba kraštovaizdžio tvarkymas. Tuo metu buvo tokių veiklų, kur apdraustųjų skaičių veikė karantinas, tarkime, krovininių kelių transporto veikloje, taip pat – specialiųjų ligoninių veikloje“, – kalbėjo K.Zitikytė.
Kovo mėnesį buvo stebimas mažiausias pajamas gaunančių žmonių skaičiaus padidėjimas, tačiau naujausi duomenys rodo, kad minimalią mėnesio algą ar mažesnį atlyginimą gaunančiųjų asmenų skaičius išlieka žemumose ir yra net mažesnis nei buvo pernai.
Daugiausiai mažiausias pajamas gaunančių žmonių, anot K.Zitikytės – pastatų valymo ir įvairiose su maitinimu susijusiose veiklose.
Anot „Sodros“ atstovės, atleidžiamų darbuotojų pokyčiai rodo reikšmingą skirtumą nuo 2009 metų krizės.
„Analizuodami bedarbių skaičių grįžome į 2009 metų finansų krizę – vertindami bedarbių skaičiaus pokyčius pastebime, jog finansų krizės metu vyrų bedarbių skaičius, lyginant 2009 ketvirtą ketvirtį su 2008 metų pabaiga, išaugo apie 130 proc. Tuo metu moterų bedarbių skaičius išaugo apie 60 proc.
Lyginant su situacija šiemet, 2020 metų trečiąjį ketvirtį vyrų bedarbių skaičius išaugo 42 proc., moterų – 70 proc. Tai – vienas iš esminių skirtumų su krize, kurią matėme 2009 metais. Taip siunčiamas pirmasis signalas, kad moterys patiria didesnį pandemijos neigiamą poveikį“, – kalbėjo K.Zitikytė.
Pajamų atotrūkis didėja
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo per pusę – nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį į rankas siekė 356 eurus. Naujų nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį ketvirtį stabilizavosi.
Ir nors tarp bedarbių daugiausia – jaunų vyrų, pandemija skausmingiau kirto moterims. Kur kas daugiau jų neteko darbo. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo moterų iš darbo atleista 3,6 tūkst. daugiau, negu priimta, tuo metu vyrų 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.
K.Zitikytė pastebi, kad išskirtinai ši pandemija gali turėti didesnį neigiamą poveikį moterims.
Viena iš pagalbos gyventojams priemonių pavasarį buvo ligos išmokos tėvams, kurie namuose prižiūrėjo vaikus, dėl karantino negalinčius lankyti ugdymo įstaigų. Daugiau nei du trečdaliai tėvų, prižiūrėjusių vaikus – moterys.
Profesijose, kurių darbuotojų per karantiną labiausiai sumažėjo, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Tai ir kelionių palydovai, kur moterų – 68 proc. ir kelionių konsultantai (70 proc. moterų), virėjai (88 proc. moterų), viešbučių administratoriai (85 proc. moterų).
Trečia – daugiausia moterų dirba ir ten, kur COVID-19 viruso grėsmė yra pati didžiausia – sveikatos priežiūros įstaigose, ir kasdien tiesiogiai susiduria su viruso keliamomis rizikomis.
„Ilguoju laikotarpiu pandemija gali turėti neigiamos įtakos pajamų nelygybei ir skurdo didėjimui. Kita vertus, šis laikas gali atverti naujų galimybių, jeigu daugiau dėmesio bus atkreipta į šeiminių pareigų pasiskirstymą namuose bei į lankstesnį darbo ir šeimos derinimą.
Iki šiol vidutinių vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio tendencijos buvo palankios. Vyrų atlyginimai yra 13,2 proc. didesni nei moterų, tačiau skirtumas kasmet mažėja. Palyginti, 2018 metais vyrų ir moterų vidutinių pajamų atotrūkis siekė 17 proc.“, – tvirtino K.Zitikytė.
