„Net 13 proc. apklaustųjų pasakė, kad norėtų toliau mažinti savo finansinius įsipareigojimus, ir šis noras atsispindi ir gyventojų veiksmuose (...). Kai gyventojai, kurie turi finansinių įsipareigojimų bankuose, galėjo stabdyti paskolų mokėjimą per pirmąją karantino bangą, jie pradėjo naudotis tokia galimybe. Tačiau žinant, kad maksimalus laikotarpis, kuriam galima buvo pasiimti paskolų mokėjimo atostogas buvo 12 mėnesių, toli gražu tik maža dalis tokia galimybe pasinaudojo“, – SEB banko organizuojamoje konferencijoje teigė SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot jos, trečdalis prašiusių paskolų atidėjimo paskolų mokėjimus stabdė 2-4 mėnesiams. Tuo tarpu 40 proc. pasirinko stabdyti įmokas 4-6 mėnesiams, ir tik 22 proc. rinkosi ilgesnį negu pusmečio paskolos grąžinimo įmokų atidėjimą.
„Tai parodo, kad gyventojai labai atsakingai vertina savo finansinius įsipareigojimus (...). Finansinė drausmė laiku įmokas mokėti yra gana akivaizdi, ir tai patvirtina gyventojų veiksmai“, – teigė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ekspertė taip pat pridūrė, kad šiuo metu 70 proc. visų klientų, kurie pasinaudojo galimybe atidėti paskolų mokėjimą, jau yra grįžę į įprastinius paskolos grąžinimo grafikus.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė nustebęs, kad šalies gyventojai savo finansinę padėtį vertina kone taip pat, kaip praėjusiais metais.
„Gyventojai savo finansinę padėtį iš esmės vertina beveik identiškai, kaip ir praėjusių metų spalį (...). Tai yra labai gera žinutė, kad po pirmojo sukrėtimo, buvusio balandį-gegužę, buvo staigus atsigavimas“, – tikino jis.
T. Povilauskas pažymėjo, kad jei ši apklausa būtų vykusi lapkričio pabaigoje, duomenys, tikėtina, būtų buvę kiek prastesni. Visgi jis priduria, kad bet kokiu atveju „antrasis karantinas bent kol kas (...) turi mažesnę įtaką žmonių finansinei padėčiai“.
