– Lietuvos gyventojai antros COVID-19 bangos ir antro karantino išsigando triskart mažiau nei pirmos COVID-19 bangos ir karantino. Kuo jūs remiatės, darydamas tokią išvadą?
– Remiuosi duomenimis iš Statistikos departamento, kuris kiekvieno mėnesio pirmąją pusę reguliariai atlieka vartotojų apklausas. Jos rodo, kad vartotojų pasitikėjimas lapkritį krito, kas yra normalu, turint omenyje karantiną ir viruso skaičiaus augimą. Jis krito apie tris kartus mažiau, palyginti su nuosmukiu, kuris buvo pirmos bangos pradžioje.
Jeigu pažiūrėtume į konkurentus, iš vienos pusės matosi, kad žmonės tapo truputėlį atsargesni, nes atsargiau vertina ekonomikos, darbo rinkos perspektyvas. Bet, tarkime, gyventojų nuomonė apie savo finansinę padėtį išlieka stabiliai labai gera.
Kitas dalykas, kuris apklausose kol kas nesimato, kad stipriai augtų gyventojų dalis, kuri ketina susifokusuoti į taupymą. Tai reiškia, žmonės supranta, kad ekonominė situacija gali pablogėti, bet, iš kitos pusės, šiuo metu savo pinigų prasme gyventojai to pablogėjimo kol kas nejaučia.
– Atrodo paradoksas, kad vertina ateities perspektyvas, kalbant apie ekonominę situaciją Lietuvoje prastai, bet savo finansus vertina pozityviai ir net taupyti neketina. Ar tai nėra trumparegiška?
– Manau, kad tai susiję su psichologiniais momentais, nes lapkričio mėnesio pradžioje buvo įvestas antras karantinas. Kaip tik lapkričio pirmąją pusę Statistikos departamentas daro apklausas. Aš manau, taip išėjo, kad apklausos laikotarpis tiesiog užtaikė ant truputėlį padidinto streso. Tai ir lėmė, kad žmonės pradėjo blogiau vertinti ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, turint omenyje, kad tai įvyko per pirmą karantiną.
Bet jei mes pasižiūrėsime į kitus makroekonominius rodiklius, nebūčiau linkęs labai dramatizuoti situacijos. Tarkime, didesni sektoriai, tokie kaip pramonė, mažmeninė prekyba, šiuo metu rodo tikrai puikius rezultatus, ypač pramonė, kur spalio mėnesį gamybos augimas praktiškai buvo geriausias nuo kovido laikotarpio pradžios.
– Kalbant apie pasitikėjimo nuosmukį, kuris yra mažesnis tris kartus – ką reiškia toks pasitikėjimo nuosmukis? Kas jį gali lemti –karantinas?
– Taip, karantinas, ir kad gyventojai patys pradėjo galvoti, kad įvedus antrą karantiną darbo rinkos ir ekonominė situacija pablogės. Bet tai yra gyventojų nuomonė.
Realiai, kaip ir minėjau, jei mes pasižiūrėsime oficialią statistiką, makroekonominius rodiklius, tai kol kas aš nematau labai didelės dramos iš to antro karantino.
Nepaisant to nuosmukio, visai gali būti, kad mes vis tiek būsime vieni iš lyderių Europoje pagal gyventojų nuotaikas ir gyventojų lūkesčius. Spalio mėnesį išėjo Eurostato statistika, tai spalio mėnesį mes buvome, berods, trečioje ar ketvirtoje vietoje visoje Europoje pagal gyventojų optimizmo lygį. Tai reiškia, kad dabartinį vartotojų pasitikėjimo nuosmukį reikėtų vertinti ir kitų šalių kontekstais. Kitose šalyse tikriausiai tas pasitikėjimas irgi sumažės, nes ir kitos šalys įvedė didesnį mažesnį karantiną.
–Bet gyventojų nuomonė apie darbo rinkos perspektyvas yra blogiausia per paskutinius šešis mėnesius. Gyventojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas yra blogiausia per pastaruosius penkis mėnesius. Kiek laiko turi kristi vartotojų lūkesčiai, kad sakytume, jog tai gali būti grėsmė ekonomikai?
– Turi praeiti maždaug 2–3 mėnesiai. Jeigu gyventojai stabiliai blogiau vertins ekonomiką ir darbo rinkas, tada yra rizika, kad išaugęs pesimizmas apie ekonomikos perspektyvas ir darbo rinkos perspektyvas galiausiai paskatins mūsų gyventojus truputėlį labiau susifokusuoti į taupymą.
Iš dalies, tai vyksta ir dabar. Jeigu pasižiūrėtume į Lietuvos banko duomenis, tie duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos gyventojų indėliai bankuose pasiekė rekordinį dydį ir mes taip pat matome pakankamai didelį gyventojų indėlių augimo tempą bankuose. Tai reiškia, kad žmonės tikrai atsargiau vartoja.
Iš kitos pusės, dabar ir vartojimo galimybės apribotos, nes tokios vietos, kaip restoranai ir barai, yra truputį uždaryti. Tai gal ir normalu, kad gyventojų taupymas auga.
– Bet tokio spartaus polinkio taupyti, kai jau užsiveržiami diržai, užsisegamos petnešos, nėra?
– Ne, tokio dalyko nėra. Ir dar vienas rodiklis, kuris rodo, kad antras karantinas nebus toks skausmingas ekonomikai dėl gyventojų nuotaikų, yra „Google“ duomenys apie Lietuvos gyventojų mobilumą.
Jie yra labai įdomūs ir mane tikrai stipriai nustebino. Jei mes pasižiūrėsime lapkričio keturias savaites, iš esmės, vidutinis savaitinis mūsų gyventojų judėjimas į masinio susibūrimo objektus kiekvieną lapkričio savaitę buvo stabilus. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad karantinas ir viruso sergamumo augimas visiškai nepakeitė Lietuvos gyventojų judėjimo.
– Labai paradoksiška, nes karantinas, kaip ir atrodo, turėtų pristabdyti, bet pasirodo – nelabai. Ekonomikai gal ir gerai?
– Dėl to duomenys yra labai keisti, nes per pirmą karantiną tas pokytis buvo milžiniškas. Tai rodo, kad gyventojai yra psichologiškai pripratę prie viruso, prie tų dramatiškų sergamumo skaičiukų ir tiesiog psichologiškai ne taip jautriai į tai reaguoja, kas yra labai blogai viruso sergamumo prasme. Šitie skaičiai atsako, kodėl turime kiekvieną dieną tuos rekordus.
Bet tai yra labai gerai ekonomikai, nes, jeigu gyventojai aktyviai juda po miestą ir nesėdi namuose, tai reiškia, tie gyventojai vartoja. Tai gerai BVP kontekste.
– Kalbant apie didesnių pirkinių pirkimą, ar dabar tinkamas metas, pagal vartotojų nuomonę, tą daryti?
– Pagal vartotojų nuomonę, tas laikotarpis yra mažiau tinkamas negu buvo spalį ir rudens pradžioje.
Pagal mano nuomonę, tas laikotarpis iš esmės yra tinkamas, nes kitais metais, ypač kitų metų antrą pusmetį, turėtų labai šauti į viršų pasaulio ekonomika, Europos ekonomika, dėl to turėtų šauti į viršų ir Lietuvos ekonomika. Gali būti, kad kitais metais turėsime tikrai šiek tiek didesnį kainų spaudimą negu šiais metais.
Tai, manau, kad gyventojams, kurie yra sutaupę didesnį pinigų rezervą ir turi galimybę tuos pinigus šiek tiek išleisti, dabar yra tikrai tinkamas laikas pirkti didesnius pirkinius, nes jie yra truputį pigesni.
Kitais metais mūsų ekonomikos situacija bus visiškai priešinga šiems metams, ypač antrą pusmetį, o tai reiškia, kad bus didesnis ekonomikos augimas, bet normalu, kad tai taip pat reiškia ir didesnes prekių ir paslaugų kainas.
