Antradienį pasaulį apskriejo žinia apie pirmąją pacientę iš Šiaurės Airijos, kuriai suleista „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso.
Laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga teigia, kad realu tikėtis, jog Lietuvos gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 prasidės kitų metų vasario–kovo mėnesiais.
Kai bus pradėti skiepyti lietuviai, ar darbdaviai gali reikalauti darbuotojų skiepytis tokia vakcina ir į darbą keliauti tik turint išrašą?
Profsąjungos šiaušiasi dėl priverstinio skiepijimo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, jog reikalauti, kad darbuotojai skiepytųsi negalima.
„Tai turi būti visiškai savanoriškas dalykas, nes tai susiję su žmogaus teisėmis. Tiek darbdavys, tiek tam tikros institucijos ir specialistai turi gerokai padirbėti, kad pavyktų įtikinti visuomenę, jog skiepai itin svarbu valdant pandemiją“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia I.Ruginienė.
Anot jos, daugiausiai, ką gali daryti darbdavys, tai sudaryti sąlygas nemokamai pasiskiepyti, paskatinti darbuotoją, paaiškinti, suteikti informaciją, kad darbuotojas laisva valia apsispręstų – skiepytis jam ar ne.
„Lygiai taip pat, kaip ir su gripu. Artėjant šaltajam sezonui daugelis įmonių sudaro galimybes nemokamai pasiskiepyti – kas ateina, tas ir gauna skiepą. Tai yra kiekvieno darbuotojo reikalas“, – teigia I.Ruginienė.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad tokie reikalavimai viršytų darbdavio įgaliojimus.
„Reikalauti iš žmogaus, kad jis kažką darytų su savo kūnu, yra neįmanoma, nebent iš valdžios būtų toks nurodymas. Privatus verslas tikrai negali reikalauti iš žmogaus, kad jis būtų pasiskiepijęs, nes to nenumato jokie teisės aktai“, – pabrėžia M.Dubnikovas.
Raktas į darbuotojų sveikatą – dialogas
Prakalbus apie galimą nelygybę bei atskirtį darbe, M.Dubnikovas teigia, jog verslas traktuoja savo darbuotojus kaip lygius ir įmonės į nepasiskiepijusius žiūrėti kitaip neturėtų: „Darbdaviai gali reikalauti iš savo darbuotojų vieno – kad jie darbe elgtųsi saugiai ir nepiktnaudžiautų savo ir kitų sveikata, būtų sąmoningi.“
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės I.Ruginienės, tam, kad visi jaustųmėmės saugiai, galima investuoti tik į informacijos sklaidą ir dialogo buvimą pačioje įmonėje.
„Krizinis laikotarpis ypač išryškina tam tikrus trūkumus ir parodo, koks svarbus dialogas tarp darbdavio ir darbuotojo. Jei mechanizmai suveiks ir informacijos sklaida pasieks kiekvieną Lietuvos gyventoją, mes turėsime tik pavienius atvejus, kai žmonės nuspręs nesiskiepyti“, – teigia I.Ruginienė.
Verslui dar teks pakentėti
„Visų pirma, neturėtume būti labai dideli optimistai, nes vakcinas pirmiausia gaus tik kritinės žmonių grupės.
Pirmiausia – medikai, vėliau – senjorai, kurie darbo rinkoje nedalyvauja apskritai. Tad vakcinas visoms kitoms žmonių grupėms greičiausiai gausime tik kitų metų antrojoje pusėje“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
„Verslas tikisi labai aiškių gairių iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip reikėtų elgtis iki vakcinacijos. Pavyzdžiui, šią savaitę labai aiškiai buvo pasakyta – kas gali dirbti nuotoliu, privalo dirbti nuotoliu. Ir toliau tikimės konkretumo“, – apie valdžios sprendimų aiškumą kalba M.Dubnikovas.
PSO nerekomenduoja privalomo skiepijimo nuo COVID-19
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerekomenduoja privalomo skiepijimo nuo COVID-19, sako šios organizacijos atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė.
Jos teigimu, nors Lietuvoje didelė dalis gyventojų skeptiškai žiūri į skiepus nuo koronaviruso, reikšmingų skiepų apimčių, įsitikinusi PSO atstovė, siekti reikia informuojant apie naująsias vakcinas.
„Pasaulio sveikatos organizacija vis tik nerekomenduoja privalomo skiepijimo nuo COVID infekcijos. Manytume, kad reikia išklausyti ir kalbėtis su įvairiomis gyventojų grupėmis, suprasti jų rūpesčius bei klausimus, kodėl yra abejojama.
Galiausiai stengtis atvirai, skaidriai informuoti, dalintis informacija ir tokiu būdu pasiekti, kad būtų paskiepyta kuo daugiau žmonių“, – „Žinių radijui“ teigė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė.
Staigaus ekonomikos šuolio nežada
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus naujienų portalui lrytas.lt teigia, jog, žmonės iš turizmo, viešbučių ir panašių sektorių, nors ir yra be darbo, bet mato, jog su vakcina situacija turėtų po truputį normalizuotis.
„Paskatų investuoti į profesijos keitimą jie turi nedaug, todėl mes matome ir padidėjusį nedarbą, ir daug laisvų darbo vietų vienu metu“, – apie paradoksalią situaciją darbo rinkoje pasakoja V. Šimkus.
Pasak V.Šimkaus, nepaisant gerų žinių dėl vakcinos, ekonomikos ir darbo rinkos atsigavimas gali ir užtrukti.
„Nors bendrai ekonomika kitų metų gale bus kompensavusi pandemijos praradimus, augimo vaisiai vargu ar pasiskirstys tolygiai, – apie vakcinų įtaką ekonomikai kalba V.Šimkus. – Vakcinavimo procesas užtruks ilgai, tad turizmo sektoriuje pilno atsigavimo veikiausiai negalima tikėtis ankščiau nei 2022 m. Tikėtina, kad mažesni verslo sektoriai pasirodys geriau, o pandemijos prislėgti sektoriai šlubuos dar kurį laiką.“
