Nusikaltėliai įvaldė naują taktiką – siūlo laimėti prizą ar gauti pinigų už asmeninių duomenų pateikimą.
Rizikuojama likti ir be dovanų, ir tuščia kortele
Dažniausi interneto sukčių jaukai, naudojami sudominti pirkėją užsukti į fiktyvią el. parduotuvę – milžiniškos nuolaidos garsiems prekių ženklams, išskirtiniai tik jums skirti pasiūlymai, „laimės valandos“, per kurias galima apsipirkti pigiau.
Reikėtų atminti, kad apsipirkdami fiktyvioje parduotuvėje ne tik rizikuojate negauti įsigytų prekių ir netekti už jas sumokėtų pinigų. Apsiperkant nesaugiose interneto platformose ir parduotuvėse taip pat galima prarasti ir savo banko kortelės duomenis. Juos sukčiai toliau naudoja savo kėslams – duomenis parduoda ar perduoda bendrininkams arba patys apsiperka el. parduotuvėse.
Beje, apgaule išgautais banko kortelės duomenimis sukčiai gali bandyti pasinaudoti praėjus ilgesniam laikui po apsipirkimo netikroje parduotuvėje. Tad per Kalėdas nesulaukę fiktyvioje parduotuvėje užsakytų prekių, pavasarį ar vasarą galite pastebėti, jog jūsų mokėjimo kortelė „apsipirkinėja“ savarankiškai be jūsų įsikišimo.
Pasidomėkite, kam norite mokėti
Didžiausią riziką patekti į fiktyvių parduotuvių spąstus patiria tie gyventojai, kurie internetu apsipirkinėti nėra pratę ir tai daro pirmuosius kartus. Tad jei neturite daug patirties apsipirkdami internetu, prieš leisdami pinigus turėtumėte labiau pasidomėti parduotuvėmis, kurių siūlomos prekės jus sudomino.
Prekes ir paslaugas visuomet saugiausia pirkti geros reputacijos bei žinomose Lietuvos ir užsienio el. parduotuvėse. Jei internetinės parduotuvės pavadinimas jums nieko nesako, apie jį nesate nieko girdėję, verta pasiteirauti draugų ar pažįstamų, panaršyti kitų pirkėjų atsiliepimų internete.
Kaip taisyklė, fiktyvios parduotuvės sukuriamos trumpam periodui, tad apie jas jokių istorinių įrašų nerasite, nebus ir pirkėjų atsiliepimų, o tai ženklas, kad turite reikalų su prekybininkais sukčiais.
Taip pat reikėtų vengti abejotinos kokybės ir išvaizdos internetinių parduotuvių, kurios nenurodo savo buveinės adreso, kontaktų. Parduotuvės patikimumą gali parodyti ir tai, kiek ilgai naudojamas jos domenas, pavyzdžiui, svetainėje whois.net. Jei domenas, tai yra, svetainės pavadinimas naudojamas trumpą laiką, tokią el. parduotuvę vertėtų labai atidžiai įvertinti ir jokiu būdu neskubėti joje mokėti už prekes.
Vilionės socialiniuose tinkluose
„Swedbank“ duomenys rodo, kad didžiausioms metų šventėms besiruošiančius gyventojus sukčiai dažniausiai atakuoja socialiniuose tinkluose. Tai suprantama, nes sukčiai renkasi tas vietas, kuriose lankosi ir savo laiką leidžia didelė dalis žmonių.
Paprastai sukčiai siūlo įsigyti žinomų prekės ženklų produktų kelis ar net keliolika kartų mažesne kaina. Jei reklamuojama prekės kaina yra gerokai mažesnė nei kitose interneto parduotuvėse ar prekybos centruose, labai tikėtina, kad tai apgaulingas pasiūlymas.
Socialiniuose tinkluose pateikiami ne tik gundantys kainos pasiūlymai. Sukčiai taip pat daro spaudimą kuo greičiau įsigyti prekę už gerą kainą teigdami, kad toks pasiūlymas galioja ribotą laiką ar yra taikomas keliems pirmiesiems pirkėjams.
Naujas sukčiavimo būdas
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu padaugėjo klientų skundų apie naują sukčiavimo būdą – galimybę laimėti prizą ar gauti pinigų už pateiktus asmeninius gyventojų duomenis.
Naršydami internete gyventojai susiduria su reklaminiu pranešimu, kuriame nurodoma, kad renkama vartotojo asmeninė informacija, už kurią galima gauti kompensaciją. Pildydami kompensacijos formą gyventojai prašomi kiekvieno informacijos laukelio pildymą patvirtinti savo identifikavimo priemone, pavyzdžiui, programėle „Smart-ID“.
Noras gauti žadamą prizą ar piniginį laimėjimą neretai būna toks didelis, kad net už kiekvieną tokį patvirtinimą iš sąskaitos nuskaičiuojama pinigų suma gyventojams nesukelia įtarimo.
Šiuo metu taip pat pasitaiko atvejų, kai gyventojai sulaukia sukčių laiškų su savo asmeniniais duomenimis, už kuriuos prašoma išpirkos. Pavogtus ar tamsiajame žiniatinklyje nupirktus duomenis – el. pašto adresus, praeityje naudotus slaptažodžius sukčiai atsiunčia laišku su įspėjimu, kad duomenų turima ir daugiau bei jais bus pasinaudota, jei auka nesumokės išpirkos.
Tokiam psichologiniam spaudimui patariame jokiu būdu nepasiduoti, nes sykį atlikę mokėjimą leisite sukčiams suprasti, kad šantažas pavyko, ir netrukus sulauksite naujo pranešimo su reikalavimu atlikti dar vieną mokėjimą.
Galiausiai svarbu pabrėžti, kad visais sukčiavimo atvejais laikas yra kritinis faktorius. Kuo ilgiau apie įvykusį sukčiavimo atvejį delsiama pranešti bankui, tuo galimybės išsaugoti lėšas ar sustabdyti mokėjimo pavedimą mažėja. Tad gyventojams patariama kuo skubiau informuoti banką ir teisėsaugos institucijas, jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo ar asmeninių duomenų, slaptažodžių, mokėjimo kortelės duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims.
Komentaro autorė yra „Swedbank“ Kibernetinės saugos paslaugų komandos vadovė.
