Fejerverkų verslas – pandemijos gniaužtuose
Didžiausios Lietuvoje pirotechnikos, fejerverkų ir konfeti prekių importuotojos „Hestia Baltic“ direktorius Alvydas Puzelis teigia, jog, palyginti su praėjusiais metais, šiemet prekybos, galima sakyti, nėra apskritai.
„Visi prekybos centrai uždaryti, tai prekybos jokios ir mums nėra. Vienintelis būdas, kaip galime prekiauti, tai internetu, tačiau tai kol kas dar nėra populiaru – žmonės neįpratę fejerverkų įsigyti elektroniniu būdu“, – teigia A.Puzelis.
Anot jo, prekyba prastesnė ne tik šiuo šventiniu laikotarpiu, bet ir visus šiuos metus. „Pavasarį buvo karantinas, suprantama, kad prekybos nevykdė beveik niekas, tačiau pastebime, kad ir vasarą pardavimai buvo smukę“, – apie šiųmetę apyvartą pasakoja A.Puzelis.
Persikėlė į internetinę prekybą
Prekiautojai fejerverkais sutartinai teigia, jog internetinė prekyba išaugo keliais kartais, tačiau tai gelbėja mažai.
„Elektroninė parduotuvę turėjome ir anksčiau, tačiau tik šiais metais prekyba internetu labai išaugo, – teigia įmonės „Fejerverkai“ direktorius Ovidijus Barkauskas. – Žinoma, tų pačių pardavimų, kuriuos turėjome praėjusiais metais, net fiziškai neįmanoma padaryti. Juk nepristatysi prekės kiekvienam žmogui asmeniškai.“
Fejerverkų pardavėjai sako, jog teoriškai, esant poreikiui, prekes galėtų siųsti į bet kurį Lietuvos kampelį, tačiau natūralu, jog daugiausia užsakymų gaunama iš didžiųjų Lietuvos miestų.
Štai įmonės „Fejerverkai“ sandėliai registruoti Vievyje, tačiau ne iš šio miesto sulaukiama didžiausia paklausa.
„Statistiškai žvelgiant, daugiausia užsakymų gauname iš to regiono, kur gyvena daugiausia gyventojų. Šiuo atveju lyderiai tikrai yra Vilniaus miestas ir rajonas, po to rikiuojasi Kaunas ir kiti mažesni miestai“, – pasakoja įmonės „Fejerverkai“ direktorius O.Barkauskas.
Šis gruodis fejerverkų pardavėjams – liūdnas
Įmonės „Fejerverkai“ direktorius O.Barkauskas tvirtina, jog gruodis visų fejerverkų pardavėjams yra svarbiausias mėnuo metuose, tad draudimas prekiauti fizinėse parduotuvėse stipriai apkarpys apyvartą.
„Kalbant apie tuos fejerverkus, kuriuos gali legaliai įsigyti Lietuvos piliečiai, tai 80 proc. jų parduodame per gruodžio mėnesį, – apie pardavimus pasakoja O.Barkauskas. – Natūralu, jog tų kiekių, kuriuos buvo galima parduoti prekybos centruose, internete neparduosim, tad šiemet prognozuojame apie 60 proc. mažesnę apyvartą.“
Anot O. Barkausko, iki Kalėdų žmonės labiau domisi įvairiomis dovanomis, o pagrindinis fejerverkų pirkimas vyksta tik kelias dienas – nuo Kalėdų iki Naujųjų metų.
„Jei kalbėtume vien apie gruodžio mėnesį, tai apie 80 proc. viso mėnesio produkcijos parduodame tik per paskutines dienas“, – teigia O.Barkauskas.
Fejerverkų pasaulyje – naujos tendencijos
„Stebime pasaulines tendencijas, kurios vyrauja pirotechnikos prekių pardavimuose. Vis daugiau žmonių prašo tylesnių fejerverkų, kurie būtų draugiški aplinkai, naminiams gyvūnams“, – apie šiųmetes tendencijas pasakoja O.Barkauskas.
Pirotechnikos, fejerverkų ir konfeti prekių importuotojos „Hestia Baltic“ direktorius A.Puzelis sako, jog tendencijos beveik nekinta: „Kaip ir visada, populiariausios yra įvairių dydžių fejerverkų baterijos. Pastebėjome, jog populiaresnės tapo tos baterijos, kurios turi daugiau šūvių.“
Štai lietuvių mokama suma už pirotechnikos gaminius šiek tiek pasikeitė. A.Puzelio teigimu, dažniausiai prekės perkamos už 20–30 eurų.
Anot O.Barkausko, perkant internetu žmonės nori būti tikri, jog fejerverkų nepritruks, tad pirotechnikos gaminių į elektroninį prekių krepšelį įsimeta daugiau.
„Jeigu anksčiau fizinėse prekybos vietose pirkinių krepšelio suma siekė 20 eurų, internetu tas krepšelis siekia apie 40 eurų“, – net apie dvigubai išaugusias vidutines lietuvių mokamas sumas pasakoja O.Barkauskas.
Naujųjų naktį – griežtesni ribojimai
Naujametė naktis bus gerokai ramesnė nei įprastai. Vilniaus miesto savivaldybė dar prieš Kalėdas pranešė, kad atsisako naujamečių fejerverkų ir fiziškai atitvers Kalėdų egles Katedros bei Rotušės aikštėse.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pirmadienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pranešė, kad ilgojo savaitgalio metu bus siūloma imtis papildomų priemonių dėl žmonių būriavimosi viešosiose vietose, atsisakyti šventinių fejerverkų, riboti automobilių judėjimą centrinių miestų eglučių link.
„Dar vienas dalykas – centrinių vietų eglučių aptvėrimas fiziškai, kad žmonės neitų ir nesibūriuotų. Eismo organizavimo apribojimas, įvertinus situaciją, kad galbūt būtų galima papildomai riboti transporto priemonių judėjimą link centrinių vietų“, – sakė R.Požėla.
Taip pat svarstoma dėl girtumo patikrinimo pareigūnų blokavimo postuose: „Tai yra galimybė ne tik patikrinti asmenis klausiant, kur ir kodėl jie vyksta, tačiau ir galimai išaiškinti kitus pažeidimus, tarp kurių – ir vairavimas esant neblaiviam“.
Anot Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, Kaunas ribos žmonių patekimą į Rotušės aikštę ir atsisakys čia būdavusių tradicinių fejerverkų, tačiau miestiečius džiugins kitaip.
„Skatinant žmones likti namuose ir vengti lankymosi viešosiose erdvėse, miestas ketina prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo šiandieninėmis sąlygomis ir pasirūpinti fejerverkais iš anksto neskelbiamose vietose arčiau gyvenamųjų mikrorajonų“, – teigė A.Augonė.
Pasak jos, vietų, kur bus šaudomi fejerverkai, gali būti iki dešimties. Savivaldybės pranešime tvirtinama, kad skirtingai nei įprastai, didžiules žmonių minias pritraukdavęs naujametinis vakarėlis Rotušės aikštėje Kaune nevyks.
Rekomendacijas gyventojams atnaujinusi Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad iki sausio 3 d. yra ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus, kai vykstama dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių. Gyventojai raginami be svarbių priežasčių nepalikti savo gyvenamosios vietos.
