„Sodra“ skelbia, kad gruodį išduota nedarbingumo pažymėjimų apie 6 tūkst. – dėl slaugos arba priežiūros, kai praėjusių metų balandį šių pažymėjimų skaičius siekė 118,5 tūkst.
Tiesa, vertinant nedarbingumo pažymėjimo statistiką, kad šių pažymėjimų skaičius nebūtinai reiškia žmonių skaičių, kadangi vienam žmogui nedarbingumas gali būti pratęstas kelis kartus. Taigi, realus ligos išmokų gavėjų skaičius būna kiek mažesnis, nei išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius.
Vaikus prižiūrėjo daugiausiai mamos
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kožič patikslino, kad gruodžio mėnesį iš viso išduota 300 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Iš jų 111,5 tūkst. išduota dėl įvairių priežasčių, susijusių su COVID-19 – ligos, izoliacijos, slaugos ir kt.. 105 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų išduota dėl paties žmogaus ligos ar saviizoliacijos, 6 tūkst. – dėl slaugos arba priežiūros.
Anot jos, dažniausiai, išskyrus pavienius atvejus, nedarbingumo pažymėjimai dėl slaugos ar priežiūros išduodami vaikus prižiūrintiems tėvams.
„Pirmojo karantino pradžioje išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius buvo panašus, tačiau skyrėsi jų išdavimo priežastys. 2020 m. balandį išduoti 303 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, iš jų 133 tūkst. dėl įvairių priežasčių susijusių su COVID-19. Tuomet 14,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų išduota dėl asmens ligos ar saviizoliacijos, ir 118,5 tūkst. – dėl slaugos arba priežiūros“, – sakė ji ir pridūrė, kad išmokų gavėjų buvo mažiau, kadangi į nedarbingumo pažymėjimų statistiką patenka ir pratęsti nedarbingumo pažymėjimai.
„Sodra“ skaičiuoja, kad pirmojo karantino metu apie 80 tūkst. žmonių turėjo nedarbingumo pažymėjimus dėl vaiko priežiūros. Šia galimybe aktyviai naudojosi tėvai, kad prižiūrėtų namuose prižiūrėjo darželinukus, priešmokyklinukus, ir pradinukus, kadangi ugdymas vyko tik nuotoliniu būdu. Daugiau nei pusė asmenų, karantino laikotarpiu turėjusių nedarbingumo pažymėjimą dėl vaikų priežiūros, buvo 30-39 m. amžiaus ir du trečdaliai iš jų – moterys.
Išmoka už karantino laikotarpį – 2500 eurų
„Vidutinė ligos išmokos dėl priežiūros/slaugos trukmė 2020 metų kovo-gegužės mėnesiais buvo 8-9 darbo dienos. Ligos išmokos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų, tačiau skaičiuojama, kad asmuo, vaiką slaugęs visą pirmojo karantino laikotarpį, vidutiniškai iš viso gavo beveik 2500 eurų ligos išmokų“, – teigė „Sodros“ atstovė.
Atlaisvėjus karantino suvaržymams keitėsi ir nedarbingumo pažymėjimų statistika: karantinui pasibaigus ir darželinukams grįžus į ugdymo įstaigas, o moksleiviams išėjus vasaros atostogų, nebeliko galimybės gauti ligos išmoką už sveiko vaiko priežiūrą namuose. Vasaros mėnesiais nedarbingumo pažymėjimų išduodamų priežiūrai/slaugai dėl epideminės situacijos skaičius sumažėjo. Pavyzdžiui, liepą tokių pažymėjimų išduota 169, rugpjūtį – 43.
Rudenį, vaikams grįžus į mokyklas, o šalyje daugėjant užsikrėtimų COVID-19 atvejų, tėvai galėjo gauti nedarbingumą sveiko vaiko priežiūrai, jei vaikui buvo paskirta privalomoji izoliacija arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo paskelbimo buvo uždaryta jo lankoma ugdymo įstaiga. Rugsėjį tokių nedarbingumo pažymėjimų buvo 256, spalį – per 1700, lapkritį – 5100.
Skaičiai vėl auga
M.Kozič atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų pradžios nedarbingumo pažymėjimų, išduodamų asmens priežiūrai, skaičius vėl ėmė augti. Per pirmąsias šešias mėnesio dienas tokių pažymėjimų išduota 14,5 tūkst.
Įdomu tai, kad pernai lapkritį vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekė 33 eurus. Minimalus mėnesio ligos išmokos dydis slaugai – 168,06 eurų (dienos – 8 eurai), maksimalus dydis – 1904,08 eurų (dienos 90,67eurų).
Ekonomistas turi paaiškinimą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad po pirmojo karantino patirties, vaikus auginantys tėvai paskelbus antrąjį karantiną vengia imti nedarbingumo pažymėjimus, tad ir jų skaičius natūraliai yra mažesnis.
„Išmokos yra mažesnės, į procesą įsitraukia visas biurokratinis aparatas, o ir darbas iš namų jau tapo kur kas įprastesniu dalyku. Šiuo metu yra pošventinis laikotarpis, kuris yra kiek ramesnis, tad didelė dalis darbuotojų veikiausiai susitarę su darbdaviais. Jie formaliai dirba, bet tikriausiai viena koja dirba ir viena prižiūri vaikus“, – aiškino jis ir pridūrė, kad gruodis buvo šventinis mėnuo, tėvai turėjo daugiau laisvų dienų, o ir patys darbdaviai lanksčiau žiūri į situaciją ir net patys skatina darbuotojus likti namuose ar net suteikia papildomų nedarbo dienų.
Anot jo, gali būti ir taip, kad žmonės vis tik labiau linkę dirbti iš namų ir patys prižiūrėti atžalas, be to, pavasarį buvo uždaryti ir visi vaikų darželiai, o dabar nemažai šeimų leidžia savo atžalas į ugdymo įstaigas.
Laukia sudėtingų kompromisų laikas
Ekonomistas priminė, kad kiekviena karantino diena, savaitė ar mėnuo ekonomikai kainuoja, bet šiuo metu visų dėmesys nukreiptas į kitų problemų sprendimą. „Ateis ta diena, kai teks prisėsti ir suskaičiuoti, kiek kokia priemonė kainavo. Karantinas ir jo poveikis ekonomikai yra tarsi sniego gniūžtė: kol jis trumpas – poveikis vienoks, o kai ilgesnis – tai tuo didesnės skylės veriasi šalies biudžete ir ekonomikoje“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad ilgalaikis uždarymas gali iššaukti ilgo poveikio recesiją.
Anot jo, ekonomikos laisvinimas yra neišvengiamas, tik lieka klausimas, kada ir kaip tai vyks. „Restoranai neveikia nuo lapkričio 7 dienos, jei karantinas dar tęstųsi iki pavasario, tai jau būtų ir visas pusmetis, tad iš tiesų čia labai įdomus eksperimentas vyksta, kokio niekada nėra buvę. Turės būti ieškoma sudėtingų kompromisų ir išeičių iš šios situacijos.
Nors valstybė ir rūpinasi įvairiomis pagalbos priemonėmis, vis tik dažnai pasigirsta pasvarstymų, kad šiuo dienų optimizmas dėl karantino ekonominių pasekmių sunkumo neturėtų būti toks didelis. Kada gyventojams teks atlikti rimtą finansų auditą savo piniginėse?
„Artimoje ateityje, tikėtina, valstybė stengsis daryti viską, kad toks momentas neateitų. Tad atidžiau vertinti reikėtų būsimus 2022-2023 metus, bet kol apie tai niekas nekalba, bet juk ši situacija mums visiems yra nauja, nesame anksčiau“, – kalbėjo jis ir patikslino, kad labai tikėtina, jog turėsime spartų atsigavimą ir ekonomikos burbulus prieš grįžtant į įprastą ekonominį ritmą: „Kaip ir minėjau, kuo ilgiau truks visi šie karantino procesai, tuo ilgiau truks ir atsigavimas iki prieškrizinių rodiklių“.
Dėmesys išlaidoms
Ž.Mauricas teigė, kad kai kurių šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, prognozuojamas atsigavimo laikotarpis – iki trejų metų, tačiau Skandinavijos šalys, kurios savo ekonomiką buvo suvaržiusios trupesniam laikotarpiui, teigia buvusius ekonomikos rodiklius pasieks dar šiemet.
Paklaustas apie tai, kokie požymiai rodytų, kad krizė atsliūkina į asmeninius finansus, pašnekovas teigė, kad finansinio raštingumo ABC sudaro kelios labai paprastos taisyklės.
„Reikia turėti santaupų, kurių užtektų vidutines šeimos išlaidas padengti bent pusei metų. Taip pat rekomenduojama atsisakyti tokių brangių nebūtinų išlaidų kaip kelionės ar pan. Šiuo laikotarpiu sunku keisti pajamas, tad strateguojant dėmesį reiktų sutelkti į išlaidas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad itin svarbu tokiu sudėtingu laikotarpiu „neprisivirti daugiau košės“, kai pradelsiami mokėjimai ar skubama imtis trumpalaikes paskolas ar greituosius kreditus.
„Kaip parodė 2009 metų krizė, daug žmonių nukentėjo neatsakingai skolindamiesi, tad tokiu atveju tikslingiau susimažinti išlaidas ir keisti gyvenimo būdą nei sudėtingoje ekonomiškai situacijoje kritus pajamoms stengtis išlaikyti tą patį gyvenimo lygį“, – mintimis dalijosi ekonomistas.
