– Ponia Armonaite, Vyriausybė bent jau iki vasario mėnesio didesnių atlaisvinimų nežada?
– Laikas greitai bėga ir mes turime jau ruoštis laisvėjimui, tą daro ne mūsų, o kitos ministerijos. Mes planuojame įteisinti socialinius burbulus, kai leidžiama bendrauti daugiau nei vienam namų ūkiui, tačiau tokių atlaisvinimų bus daugiau nuo vasario mėnesio.
– Ar yra koks nors skaičius, kada būtų galima žiūrėti akyliau į karantino ribojimų mažinimą? Kiek turėtų maždaug būti susirgimų per parą?
– Čia ir yra pagrindinis klausimas. Karantinas yra reikalingas apsaugoti ligoninių pajėgumus, kad galėtume gydyti žmones ne tik nuo COVID-19, bet ir kitus pacientus, kuriems reikia pagalbos. Tam reikia susigrąžinti kontrolę į savo rankas – žmones ne tik testuoti ir sėkmingai izoliuoti, bet ir atsekti kontaktus.
Panašu, kad tos situacijos pagreitis yra sumažėjęs bei mes susigrąžiname kontrolę, matyt, jau dėl to galima daryti galimų laisvinimo scenarijų strategijas. Aš nesu sveikatos specialistė, negaliu pasakyto to skaičiaus, tačiau man atrodo labai svarbu ruoštis ir viską viešinti, kad žmonės žinotų, ko laukti.
Aš pati norėčiau laisvesnio karantino, tačiau mes matome trečią atmainą ir įvairias atmainas, kurios yra pavojingesnės. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ko tikrai nesinorėtų – tai trečio karantino.
– Prezidentas sako, kad iki liepos mėnesio gali būti paskiepyta 70 proc. visuomenės, o tam reikėtų pajėgumus padidinti penkis kartus. Kaip Vyriausybė mato – ar tai yra įveikiamas uždavinys?
– Tai, kas priklauso nuo Lietuvos, mes tai darome ir teko matyti statistiką, kad pagal vakcinavimo tempus Lietuva yra pasaulio valstybių dešimtuke, bet, žinoma, tai susiję ir su Europos Sąjungos pirkimais. Mes negalime daryti kažkokių staigių žingsnių į šoną, jei dalyvaujame bendrame pirkime.
Manau, kad prezidento paskaičiavimai, ko gero, įmanomi ir vakcina yra vienas iš tų būdų, kaip mums greičiau gyventi laisvėje, todėl tikiuosi, kad dabar sėkmingai sekasi vakcinuoti medikus ir medicinos personalą, tikiuosi, kad greitai išplisime į kitas visuomenės grupes.
– Ar daugiau dabar aiškumų su vakcinų pirkimais? Kokia šiuo metu situacija Vyriausybėje, ar bus sutrikimų ir ar galėsime padidinti vakcinų pirkimus?
– Tikiuosi, kad strigimų nebus. Kol kas būdavo prognozuojama dėl vakcinos atgabenimo, tai paprastai būdavo prognozuojama konservatyviau, o vakcina mus pasiekdavo greičiau. Mes tikėdavomės lėtesnio proceso ir jis vykdavo greičiau, tai yra gerai. Viskas vyksta sklandžiai ir organizuojamas procesas atvykus vakcinai vyko gerai.
Aišku, buvo keletas niuansų, kad žmonės dalyvavo bado žaidynėse ir lipę kitiems per galvas gavo skiepą, kuris jiems nepriklauso. Bendrai imant, vakcinavimo procesas Lietuvoje yra sklandus ir tai nuteikia optimistiškai.
– Verslui gali tekti testuotis, ar jis bus įpareigotas tai daryti? Iš vienos pusės, verslai nuogąstauja, kad tai gali būti našta, iš kitos pusės, testuojant galima lengviau kontroliuoti darbo rinką. Ką jūs galvojate?
– Taip, iš tiesų yra verslo, kuris testuojasi reguliariai bei matome, kad jiems tikrai sekasi kontroliuoti virusą ir gali dirbti. Dabar, mūsų vertinimu, toks ekonominio gyvenimo laisvėjimas galėtų būti susijęs su intensyvesniu testavimu, nes mes kontroliuojame viruso plitimą, apie tai kalbame Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje bei Vyriausybėje.
Tikiuosi, netrukus galėsime viešai pateikti, kaip matome ekonominio gyvenimo laisvinimą bei kaip testavimas čia galėtų dalyvauti, bet, man atrodo, kad testų apimčių didinimas galėtų būti tas veiksnys, kuris mus skatintų greičiau atsidaryti.
Deja, ką girdžiu iš sveikatos apsaugos ministro, kad neradome testų, kurie būtų nupirkti. Tačiau juk yra ir kitų rezervų bei formų šalyse. Valstybė privačioms klinikoms kompensuoja, kad jie galėtų tirtis. Mes tai vertiname iš ekonominio gyvenimo laisvėjimo pusės.
– Ką dabar turėtų daryti verslas?
– Trečiadienį Valstybinė mokesčių inspekcija sistemoje pranešė, jog jau galima pradėti pildyti paraiškas gauti subsidijoms. Jos dydis priklauso nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris buvo sumokėtas 2019 m.
Savarankiškos įmonės irgi gali pretenduoti. Kalbant apie paskolas, galima irgi teigti bei galima pasiskolinti iki 100 tūkst. eurų. Teikti paraiškas subsidijoms gali ne tik vidutinės ir mažos įmonės, tačiau ir didesnės. Sąlygos paskolų yra iš tiesų geros, palūkanų norma yra nuo 0,6 iki 1,69.
– Jei labai daug GPM sumokėta, ar bus kažkokios „lubos“ išmokų, ar ne?
– Maksimali suma yra 800 tūkst. eurų. Aš girdžiu nuogąstavimą, kad atbėgs didelės įmonės ir viską išsidalins, tačiau taip neįmanoma. Savarankiškos įmonės, kurios dabar teikia paraiškas, ten yra vienas savininkas ir tai dažniausiai smulkūs verslai. Pati praėjau subsidijų ir paskolų žingsniais.
Manau, kad į paskolas pretenduoti kažkiek yra sudėtingesnės formos, nes reikia pateikti daugiau duomenų apie savo įmonę. Taip pat nemažai girdime nuogąstavimų iš savarankiškai dirbančių įmonių, kurios ne visai mūsų laukas, tačiau mes vis tiek norime prisidėti ir spręsti jų sunkumus. Siūlomos mėnesinės 260 eurų išmokos, iš kurių neįmanoma išgyventi, todėl mes siūlysime subsidijų priemones vasarį.
– O kaip atrodys tos priemonės?
– Lygiai taip pat planuojama sieti su sumokėtais mokesčiais, tačiau tas procentas turi būti didesnis, kad būtų reikšmingesnė išmoka.
– Turizmo ir viešojo maitinimo įstaigos piktinosi, kad dėl perteklinių reikalavimų negali prašyti lengvatinių valstybės paskolų. Ar ta nauja tvarka aplenks šias įstaigas, ar ir jie galės pretenduoti į viską?
– Jie turi pretenduoti, tai ypač nukentėję sektoriai. Mes dar galvojame, kaip dar padėti ypač nukentėjusiems sektoriams.
– Kodėl nėra kompensacijų už patalpų nuomą?
– Deja, negalime atsižvelgti į tuos pasiūlymus, nes jų nebus. Mes siūlome subsidijas, kurios leis apmokėti kaštus, kuriuos turi įmonės. Gali būti, kad vasarį bus intensyvesnės subsidijos, bet tai tik svarstoma.
– Ar stebima ta padėtis, kai įmonės gauna subsidijas ir vis tiek atleidžia darbuotojus?
– Aišku, stebima. Aš žinau, kad pirmos bangos metu tos priemonės turėjo tam tikrą simetriškumą, apsimokėjo dalyvauti Užimtumo tarnyboje ir gauti išmokas, todėl turime išaugusį registruotą nedarbo skaičių.
Dabar viskas pakeista: turime dosnesnes prastovas, mokesčių didėjimą, subsidijas ir paskolas. Tai yra gausi valstybės parama ir, tikiuosi, kad ji pasieks ne tik tuos žmones, kurie kuria darbo vietą, bet ir dirbančius ten darbuotojus.
– Žiemos paslaugų teikėjai kol kas nesulaukė iš Vyriausybės leidimo dirbti. Žiemos jau liko gana nedaug, todėl greičiausiai jie jau ir neatsidarys?
– Iš tiesų, man labai gaila dėl šios situacijos. Kalbant apie laisvėjimą ūkinės veiklos, matyt, reikės teikti prioritetą veikloms ir paslaugoms, kurios yra teikiamos lauke, nes jos saugesnės.
Tačiau tai reiškia vienos šakos atidarymą, kuri siunčia signalą kitoms šakoms bei, galbūt, bus lūkestis platesniam atsidarymui, kurio mes negalėjome leisti prieš porą savaičių, kai šie klausimai buvo keliami. Tikiuosi, kad greitai galėsime atsidaryti ir pradėti nuo paslaugų, kurios yra teikiamos lauke.
– Kilo skandalas dėl Rusijos atlikėjų neįvykusių koncertų ir dėl to, kad valstybės parama buvo suteikta toms įmonėms, kurios planavo koncertus. Dabar bus paskelbtas sąrašas, ką galima ir ko negalima vežti į Lietuvą, bet ar įmonės kaltos dėl to, kad to nenumatė, ar patirs nuostolius atėjus pandemijai? Koks yra balansas tarp mūsų ir užsienio politikos bei tarp to, kad mūsų verslas pastatomas į išskirtines sąlygas?
– Kada tu vystai veiklą, supranti, ką darai. Tų atlikėjų koncertai, ypač, kai jie organizuojami per Sausio 13 d. įvykius ar kitus valstybei reikšmingas datas, panašu, kad tai nėra tik verslas bei gali būti ir tam tikra minkštoji galia, kuri ateina iš mūsų autoritarinės kaimynės. Tas atvejis visiems pamoka, kurią, tikiuosi, pavyks išmokti.
Ar tokių klaidų pavyks išvengti ateityje, niekas pasakyti negali. Aš paklausiau verslo paramos agentūros, kaip jie vertina tokius atvejus ir ar jie turi tam tikrą rizikos vertinimą. Jie turi tam tikrų įžvalgų, kaip tai vertinti ir tam tikrą metodologiją, tačiau tai didelės apimtys ir aš tikiuosi, kad ta metodika suveiks ir tų klaidų išvengsime.
– Seime kilo idėjų, kad reikia akyliau pažvelgti, kaip uždirba teisėjai. Šalia savo pagrindinio atlyginimo dar dėsto universitete. Ar čia yra problema?
– Aš manau, kad nėra problemos, kai dalijamasi žiniomis universitetuose su studentais bei kai yra daromas mokslinis darbas, įdedamas indėlis į akademinį gyvenimą. Man atrodo, kad tai yra gerai ir nereikia drausti dalyvauti akademiniame gyvenime. Problema yra tada, kai prasideda komercinė veikla. Teisėjo pagrindinis darbas yra teisingumas ir teismų vykdymas, o ne kažkokia komercinė veikla.
