– Pernai sukčiai iš gyventojų išviliojo milijonus eurų. Ar lyginant ankstesnių metų statistiką pastebimas pokytis?
– Tenka pripažinti, kad nėra su kuo palyginti, kadangi bandymas susirinkti tokio pobūdžio duomenis yra pirmasis. Kažkokius palyginimus galėsime padaryti tik kitais metais. Vis dėlto, kalbant su asociacijos nariais, susidaro toks įspūdis, kad sukčiavimas elektroninėje erdvėje auga kiekvienais metais.
Lyginant Lietuvą su panašaus dydžio šalimis, tenka susidurti su problema, kad tai nėra paprastai prieinama statistika. Vis dėlto, prieš porą savaičių Estijos nacionalinis dienraštis publikavo straipsnį apie tai, jog Estijoje praėjusiais metais dėl internetinių ir telefoninių sukčių estai patyrė 12 milijonų eurų nuostolį. Aišku, sunku čia kažkaip pasilyginti, bet panašu, kad situacija yra gana sudėtinga visur.
– Ar yra paaiškinimas, kodėl sukčių išviliojamos sumos vis didėja?
– Manau, jog sukčiai išgyvena aukso amžių. Dabar yra visos priemonės ir prielaidos vykdyti tokį sukčiavimo būdą. Jei prieš 10–15 metų sukčiavimas buvo analoginis – vykdavo konkrečioje fizinėje erdvėje, dabar sukčiavimas vyksta per atstumą. Tokiems nusikaltėliams dabar nebereikia žiūrėti savo aukai į akis, apgauti kitą galima būnant už kelių šimtų ar net tūkstančių kilometrų.
Tokios tendencijos yra ne tik Lietuvoje. Visos išsivysčiusios šalys turi tą pačią problemą ir tik priklausomai nuo pačios šalies dydžio skiriasi problemos mastas. Jei pas mus nuostoliai siekia 5 milijonus, Didžiojoje Britanijoje nuostoliai skaičiuojami keliais šimtais milijonų svarų.
– Kokios yra dažniausiai sukčių naudojamos pinigų viliojimo schemos?
– Sukčiai pasitelkia tris pagrindinius psichologinius būdus. Pirmas – baimė. Kai žmogų išgąsdini, jis sutrinka. Daugeliui žinomas telefoninis sukčiavimas, kai sukčiai prisistato policijos ar banko darbuotoju ir pradeda gąsdinti žmogų.
Antra – godumas. Kitaip tariant, tai noras įsigyti kažką pigiau. Pavyzdžiui, kai socialiniuose tinkluose pasirodo kažkokia reklama, kuriose madingi daiktai parduodami gerokai pigiau. Labai dažnai žmonės pakliūva į būtent tokias pinkles.
Kitas labai populiarėjantis sukčiavimas – investicinis. Dažniausiai paskambina asmenys, prisistatantys finansų patarėjais. Dažniausiai jie kalbina investuoti į įvairius finansinius instrumentus, kriptovaliutas. Žmonės, pamatę, kad tose tariamose investavimo paskyrose jų pinigai auga kaip ant mielių, nusprendžia investuoti daugiau.
Trečias būdas – jausmai. Tokiu būdu su auka susipažįstama per socialinius tinklus. Dažniausiai aukos būna vienišos vyresnio amžiaus moterys. Tai – labai žiaurus sukčiavimo būdas. Turime nukentėjusiųjų, kurie su sukčiais bendravo beveik visus metus. Sukčiai iš žmonių pavagia ne tik pinigus, bet ir pasitikėjimą savimi.
– Ar yra būdų patikrinti, kas skambina – banko darbuotojas, ar sukčius?
– Elementarus patarimas – jei pokalbio metu pokalbis yra gąsdinančio pobūdžio ir prašoma atskleisti savo duomenis, tai jau turėtų būti savotiška vėliavėlė, kad skambina sukčius. Pokalbiai su aukomis rodo, kad nors žmonės ir žino apie tokį sukčiavimo būdą, paskambinus apsimetėliams, visas žinojimas kažkur išgaruoja.
– O kokią didžiausią sumą sukčiai išviliojo vienu ypu praėjusiais metais?
– Iš vienos įmonės praėjusiais metais išviliota beveik 200 tūkst. eurų. Tai yra praėjusių metų savotiškas rekordas. Tie nuostoliai gali būti dideli, nes sukčiai nepasitenkina vienkartiniu rezultatu ir stengiasi maksimaliai išgręžti turimus pinigus iš aukos.
Sukčiai dabar labai išradingi. Yra atvejų, kai jau po apgavystės žmonėms skambina tariami advokatai, kurie žada sugrąžinti prarastas pinigų sumas. Žmonės sukčiais patiki antrą kartą ir būna, kad praranda net dvigubai didesnes sumas.
– Dažnai įsivaizduojama, kad dažniausiai į pinkles pakliūva vyresnio amžiaus žmonės. Kaip yra iš tikrųjų?
– Tai tikrai nėra taisyklė. Pasakysiu paprastai – į internetinio sukčiaus pinkles pakliūti gali nuo studento iki prezidento. Sukčiavimo schemų yra daug ir jos nuolatos keičiasi bei mutuoja, priklausomai nuo to, kas vyksta pasaulyje bei šalyje. Mes esame žmonės ir natūralu, kad galime priimti netinkamą sprendimą bei padaryti klaidą.
– Užsiminėte, kad nemažas sumas pernai prarado ir įmonės. Kokiomis schemomis sukčiai veikia bandydami išvilioti pinigus iš įmonių?
– Pasaulyje šiuo metu paplitusi schema, kuomet įsiterpiama į dviejų įmonių susirašinėjimus. Pavyzdžiui, perkanti įmonė yra Lietuvoje, o kažką parduodanti įmonė – užsienyje. Sukčiai, įsiterpę į tą susirašinėjimą, laukia patogaus momento, kai kalbama apie apmokėjimo sąlygas, sumas. Tada sukčiai atsiunčia suklastotą laišką perkančiai pusei, kuris atrodo identiškai tikrajam.
– Ar įmonėms įmanoma kažkaip apsisaugoti? Gal yra kokios apsaugos programėlės?
– Jei įmonės partneris, su kuriuo vyksta bendravimas, praneša, kad staiga pasikeitė banko sąskaita, tai paprasčiausiai reikėtų tai patikrinti, su partneriu kontaktuojant kitais kanalais.
– Ar yra atvejų, kai prarastas sumas pavyksta susigrąžinti?
– Statistika sako, kad tokie atvejai yra reti ir taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pinigai tarp sąskaitų vaikšto labai greitai ir pervedimai dabar trunka kelis momentus. Kai jie yra įskaityti, bankas tų pinigų grąžinti negali. Deja, bet tokie įstatymai.
Žmogus turi kreiptis į teismą arba policiją ir tik tada, jei bus atlikti visi teisminiai procesai, tie pinigai galbūt sugrįš. Žinoma, sukčiai stengiasi tų pinigų nelaikyti sąskaitoje, nes jie supranta, kad jie gali būti vis tik užblokuoti. Taigi pinigus susigrąžinti yra labai sunku.
