Uostamiesčio valdžia pripažįsta, tokių pastatų Klaipėdoje ne vienas, o gyventojams už šildymą kas mėnesį tenkla pakloti apie porą šimtų eurų.
Vieniems prireikia ir šildytuvo, kiti – nesitveria iš karščio
Klaipėdoje Laukininkų gatvėje esančio devynaukščio gyventojas Nerijus pasakojo, kad už lango spaudžiant šalčiams namuose neišsiverčia be šildytuvo. Jį jungti tenka kasdien. Pasak jo, su tokiomis šildymo problemomis daugiabučio gyventojai susiduria kasmet.
„Mūsų name nevienodai pasiskirsto temperatūra. Viršutiniai aukštai įkaista, o apatiniai, 1-4 aukštai, šąla. Kai lauke minusinė temperatūra, dažniausiai reikia ir pečiuką statyti, kad papildomai pasišildytume“, – sakė klaipėdietis Nerijus.
Namo gyventojai skundėsi, kad juos kandžioja ne tik šaltis, bet ir gaunamos šildymo sąskaitos.
„Mokame už šildymą daug, o radiatoriai nešyla. Vakarais – šalta, dienomis – šalta. Turime mažą vaiką, tai pečiuką nuolat turime jungti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo ir kitas daugiabučio gyventojas.
Tačiau, kol devynaukščio žemutiniai aukštai šąla, viršutinių aukštų gyventojai atvirkščiai – žiemą netveria iš karščio.
„Turime pasistatę termometrą, kuris rodo 27-28 laipsnius. Paskutinį kartą žmona matavo radiatorių, nes jis buvo labai karštas, tai temperatūra ant radiatoriaus rodė 80 laipsnių“, – tvirtino viršutiniame aukšte gyvenantis klaipėdietis.
Priežastis paprasta – namas labai senas
Namus administruojanti įmonė aiškino, kad paradoksali situacija, kai tame pačiame daugiabutyje pusė gyventojų šąla, pusė – kaista, susidarė dėl to, kad pastatas senas, nerenovuotas, o šildymas nereguliuojamas.
„Tai yra 36 metų senumo namas. Ten jokių šildymo sistemų pakeitimų nebuvo. Ši sistema niekada nebuvo pasitvirtinanti, bet tais laikais kitokių nebuvo“, – aiškino Petras Beinorius, „Laukininkų valda“ techninės priežiūros vadovas.
„Prižiūrėtojai, reaguodami į gyventojų skambučius, pakelia temperatūrą. Tada vienuose butuose būna per karšta, o kituose – per šalta. Išeitis, kad tokių dalykų nebūtų, yra: renovuoti visą namą“, – papildė Algis Gaižutis, Klaipėdos savivaldybės statinių administravimo skyriaus patarėjas.
Su šildymo problemomis susiduria ir Klaipėdos senamiesčio gyventojai. Nors namuose ir šalta, už šildymą jiems kas mėnesį tenka pakloti ir po 200 eurų.
„Kai kurie šilumą labai praleidžia, tos išlaidos dar didesnės. Bet senamiesčio daugiabučius nėra taip paprasta renovuoti, nes daug pastatų yra kultūros paveldo objektai. Apšiltinti iš išorės jų negalima. Turi galvoti kitokius sprendimus. Daug įmonių net nenori tuo užsiimti“, – aiškino Klaipėdos senamiestčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Justinas Liubinskas.
Sulauks dar didesnių šildymo sąskaitų
Tuo metu šilumos tiekėjai patvirtino, kad sausio mėnesį daugiau už šildymą mokėję gyventojai didesnių sąskaitų sulauks ir už vasario mėnesį.
„Sausis buvo gerokai šaltesnis nei praeitų metų sausis. Iš vienos pusės, šilumos suvartojimas padidėjo beveik trečdaliu, iš kitos pusės, kainos sumažėjo, palyginti su praeitais metais. Tad vidutinės sausio sąskaitos dydis padidėjo apie 18 proc.
Vasarį bus dar blogiau, nes vidutinė temperatūra bent jau pusę mėnesio buvo labai žema, beveik minus 9,7 laipsnio, kai pernai buvo plius 2.
Tai reiškia, kad šilumos suvartojimas už pirmą mėnesio pusę yra 67 proc. didesnis negu pernai, nes pernai vasaris buvo šiltas. Tai didins ir šildymo sąskaitas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai paskaičiavo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Per pastaruosius 5-erius metus Klaipėdoje renovuota apie porą šimtų pastatų.
