„Pirmiausia, visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos praėjusių metų pabaigoje išaugo 13 proc., palyginti su laikotarpiu prieš metus, ir siekė 1467 eurus. Skaičiuojant į rankas, vidutinės darbo pajamos taip pat didėjo apie 13 proc., kas sudarė apie 110 eurų.
Skaičiuojame, kad vidutinės darbo pajamos „į rankas“ siekė apie 935 eurus“, – žurnalistams antradienį sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Jos teigimu, antrą ketvirtį vidutinį darbo pajamų augimą lėtino pandemija ir įvestas pirmas karantinas, tačiau trečią ir ketvirtą ketvirčius matoma, kad darbo pajamos augo sparčiai.
„Lyginti, kiek per metus pasikeitė vidutinės darbo pajamos, skaičiuojame, kad 8 proc. vidutinės darbo pajamos išaugo per metus. Prieš metus, 2019 metais, fiksavome 9 proc. metinį augimą, tai matome, kad augimas išliko gana panašus ankstesniems metams“, – teigė K.Zitikytė.
Pasak jos, apdraustųjų skaičiui pandemija paliko didesnį poveikį.
„Metų pabaigoje apdraustųjų skaičius buvo 2 proc., arba 24 tūkst., mažesnis ir būtent pirmas karantinas apkarpė dirbančiųjų gretas. Tuo metu per antrą ketvirtį apdraustųjų skaičius sumažėjo apie 3 proc., maždaug apie 36 tūkst. žmonių iš darbo rinkos išėjo.
Trečią ketvirtį dalis žmonių vėl grįžo į darbo rinką ir ketvirtą ketvirtį, prasidedant antram karantinui, apdraustųjų skaičius išliko stabilus ir didesnių kritimų nebuvo fiksuota“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Jos teigimu, darbo pajamos didėjo visoje šalyje, tačiau ne visuose regionuose vienodai. Dešimtyje savivaldybių, kuriose darbo pajamos pačios didžiausios, metinis augimas siekė apie 9,5 proc. – didžiausias išliko Neringos ir ViIniaus savivaldybėse.
Pasak K.Zitikytės, daugumoje savivaldybių – 43 iš 60 – apdraustųjų skaičius mažėjo, tačiau tarp tų savivaldybių, kur darbo pajamos pačios didžiausios, aukštesnis pragyvenimo lygis, apdraustųjų skaičius arba išliko labai panašus laikotarpiui prieš metus, arba nežymiai sumažėjo.
„Buvo tokių savivaldybių, kur apdraustųjų skaičius ir didėjo, tai Palangos mieste, Klaipėdos ir Trakų rajone apdraustųjų skaičius ūgtelėjo iki 4 proc. Tuo metu mažose savivaldybėse, kur ir darbo pajamos uždirbamos mažiausios, apdraustųjų skaičius mažėjo žymiau, vidutiniškai 4 proc.“, – sakė K.Zitikytė.
Jos teigimu, apdraustųjų skaičiaus mažėjimas lėmė, kad augo nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui apdraustųjų.
„Jeigu, pavyzdžiui, Rietavo, Skuodo ar Tauragės rajonuose prieš pandemiją 50 nedarbo išmokų gavėjų teko tūkstančiui apdraustųjų, tai būtent po pandemijos tas skaičius išaugo iki 90, kai Vilniaus mieste buvo 40, o po to pasidarė 60“, – sakė „Sodros“ atstovė.
„Kiekvienas ekonominis šokas daro didesnį poveikį mažesnėms savivaldybėms, kuriose kitą kartą reikia daugiau laiko, kad grįžtume į prieškrizinius skaičius ir prieškrizines situacijas“, – tikino K.Zitikytė.
Pasak jos, vidutinės darbo pajamos didėjo visose ekonominėse veiklose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo veiklą.
„Jose vidutinės darbo pajamos, deja, sumažėjo 1,4 proc. Sparčiausiai vidutinės darbo pajamos augo švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros veiklose – ir 17 proc., ir 18 proc.“, – nurodė K.Zitikytė.
Jos teigimu, didžiausios vidutinės darbo pajamos išliko informacijos ir ryšių veikloje bei finansinėje ir draudimo veikloje.
Tuo metu apdraustųjų skaičius, anot jos, daugumoje veiklų arba išliko panašus, arba mažėjo, išskyrus maitinimo ir apgyvendinimo veiklą – joje apdraustųjų skaičius per metus sumažėjo apie 15 proc.
