Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka

AB „DFDS Seaways“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys informuoja, kad nuo kovo 10 d. neturintieji neigiamo COVID-19 tyrimo rezultato į bendrovės keltus Vokietijoje ir Švedijoje nebus priimami.

Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>G.Pilaičio nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>G.Pilaičio nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>G.Pilaičio nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>G.Pilaičio nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>G.Pilaičio nuotr.
Laivais į Lietuvą atvykstančiuosius gąsdina nauja, piktina sena tvarka.<br>G.Pilaičio nuotr.
R.Grigaliūnas.<br>„Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.
R.Grigaliūnas.<br>„Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.
V.Klumbys.<br>„Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.
V.Klumbys.<br>„Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.
K.Grigalauskas.<br>G.Pilaičio nuotr.
K.Grigalauskas.<br>G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Dalia Bikauskaitė, www.ve.lt

Mar 12, 2021, 2:20 PM

Į Klaipėdos uostą laivais atplaukiantys keleiviai piktinasi mūsų šalyje jau galiojančiais reikalavimais, vadina juos protu nesuvokiamais, naujus – neįgyvendinamais ir teikia savo pasiūlymus, kaip reikėtų suvaldyti viruso plitimą šalyje.

„Šis sprendimas itin svarbus siekiant stabdyti COVID-19 viruso ir jo atmainų patekimą į Lietuvą bei kuo labiau sumažinti viruso plitimo šalyje riziką“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Dėl naujos tvarkos kyla daugybė klausimų ir jos laikytis bei ją kontroliuoti privalėsiančioms institucijoms. Kol kas į klausimą, ar į Klaipėdos uostą kokiu nors būdu prasmukęs žmogus, neturintis neigiamo testo, bus grąžintas atgal, kalbinti atsakingi asmenys neatsakė.

„Reikėtų suprasti situacijos sudėtingumą“

„Visi pakeitimai priimami labai skubotai. Prieš juo priimant reikėtų viską detaliau apsvarstyti, nes Vilnius nežino specifikos. Žinoma, situacija sudėtinga, tad viską daryti reikia greitai. Struktūros, dirbančios su pervežimais, pasirengusios padėti, teikti informaciją ministerijai ir kartu ieškoti bendro sprendimo. Kadangi sprendimai priimami be diskusijų, kyla visuomenės nepasitenkinimas.

Žmogus, išvykęs atostogauti į Maldyvus ar Tenerifę, kur kartais ir internetą sunku rasti, nežino, kaip po savaitės grįš atgal. Tai labiau susiję su oro uostais, bet lietuviai iš tolimų kelionių grįžta ir per Vokietiją, Švediją, patenka į mūsų keltus. Manau, visiems reikėtų suprasti situacijos sudėtingumą.

Visų pirma reikėtų pagalvoti apie kelionės būtinumą, o išvykus sekti visus valstybinius portalus ir ieškoti informacijos, stebėti ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymus, nes jie gali keistis kas savaitę„, – sako Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) generalinis direktorius Karolis Grigalauskas. Mėginį paėmė tik po 4 dienų

Antanas (vardas pakeistas), nenorėjęs viešinti pavardės, į Klaipėdą iš Vokietijos atplaukė keltu vasario 25 d. Bilieto Kylyje (Vokietija) jam nepardavė, kol neužsiregistravo Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), kol nebuvo nuskenuotas jam atsiųstas vadinamasis QR kodas.

„Mane nustebino, kad Lietuvoje tik patikrino, ar esu užsiregistravęs, ir viskas. Aš juk nežinau, ar neįvežu viruso. Gal jį turėdamas vaikštau po miestą? Pasitikrinti dėl koronaviruso mane užregistravo tik po keturių dienų – kovo 1-ąją.

Žinoma, liepė karantinuotis. Bet aš ką tik grįžęs neturiu nė maisto, nieko. Kiek man žinoma, iš užsienio atvykusieji mažai saugosi, nes jiems reikia valgyti. Didelė tikimybė, kad per tas keturias dienas grįžusieji į Lietuvą užkrečia šeimas.

Nurodytu laiku atvažiavau prie „Švyturio“ arenos esančios palapinės, per minutę paėmė mėginį, viskas labai gerai organizuota. Atsakymą gavau kovo 2 dieną“, – pasakojo Antanas.

Jo manymu, niekas neturi būti įleistas į šalį nepatikrintas. Bet tai turėtų būti daroma iš karto prie sienos – paimamas mėginys ir kitą dieną žmogus gauna atsakymą. Patikrintieji galėtų laisvai gyventi. Anot jo, tada įvežtinių atvejų stipriai sumažėtų.

„O dabar 10 dienų turi izoliuotis, negali išeiti net apsipirkti, esi tikrinamas. Kažkoks absurdas, trūksta žodžių. Aš ne prieš tvarką, reikia užkirsti kelią viruso plitimui, bet tai turi būti daroma neperžengiant proto ribų“, – piktinosi pokalbininkas. Bus neįmanoma grįžti į Lietuvą?

„Dabar priimami dar kvailesni reikalavimai, kurių net neįmanoma įgyvendinti. Kur užsienyje galėsiu pasidaryti tą COVID-19 testą? Kas man jį darys Vokietijoje? Tai šaliai nerūpi – išvažiuoji ir išvažiuok. Kodėl ji turėtų daryti tuos testus ne saviems, o išvažiuojantiems užsieniečiams?

Aš būdamas lietuvis savo šalyje turėjau laukti testo 4 dienas. Mano draugas su šeima dabar Kanaruose. Kur jis turės pasidaryti testą? O be jo į tėvynę neįleis.

Bus neįmanoma sugrįžti į Lietuvą, nors daug lietuvių nori, jau nekalbant apie atvykti norinčius užsieniečius. Tokie dalykai kažkaip turėtų būti sprendžiami Lietuvoje.

Gal keltų terminale galėtų būti įrengtas patikrinimo punktas. Juk žinoma, kada keltai atplaukia – visi iš jų išeinantys testuojami, ir viskas. Dabar įvažiavusiems į Lietuvą sudaromos nežmoniškos sąlygos. Manau, kad tie, kurie nori dabar važiuoti į Lietuvą, turi susimąstyti, ar verta tai daryti. Negi negalima visuose postuose prie sienos paimti mėginius, ir viskas“, – svarstė vyras.

Anot jo, šalia terminalo yra vienas kitas tuščias viešbutis. Juose galėtų būti apgyvendinti keleiviai vienai parai, kol sulauks testų atsakymų, o paskui išleisti. „Ir žmonėms nereikėtų karantinuotis, ir virusas nepatektų į šalį. O dabar pažeidžiama Konstitucija – mane, nenuteistą, areštuoja.

Už ką? Kad iš užsienio grįžau į tėvynę? Pas mane į namus atvažiavo policija ir tikrino, ar aš tikrai namie sėdžiu. Jeigu nebūčiau sėdėjęs, nubaustų. Man, laisvam žmogui, tai nesuprantama. Ant kaktos uodą mušame su kuvalda.

Manau, tos priemonės šiek tiek perdėtos. Švedijoje pernai, palyginti su 2019-aisiais, mirštamumas išaugo 10 proc., o Lietuvoje – 13 proc., nes didelė dalis žmonių laiku negauna medicininių paslaugų“, – aiškino pašnekovas.

Spartės procesai laivuose

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas sako, kad anksčiau atvykstantiesiems į Lietuvą buvo rekomenduotina turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą; pateikti gydymo įstaigos dokumentą, jeigu yra persirgę ne seniau kaip prieš 90 dienų iki grįžimo ir liga buvo nustatyta atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą; gydymo įstaigos dokumentą, kad žmogus yra paskiepytas abu kartus.

Dokumentai turi būti parašyti anglų, rusų ar lietuvių kalba.

Jo teigimu, ir nuo kovo 10 d. turintiems šiuos dokumentus žmonėms jokių problemų atvykus į Lietuvą nekils. „Kuo daugiau žmonių turės COVID-19 testus, tuo greičiau jie patys pereis patikrą, ir visas procesas laivuose vyks greičiau. Žinoma, jeigu bus pateiktas dokumentas, parašytas kinų kalba, tokio žmogaus tikrai nepraleisime“, – sako R.Grigaliūnas.

„Kiekvieno už rankos nevedžiosime“

„Deja, keltais atvykdavo nemažai žmonių, neturėjusių COVID-19 testo. Mes buvome įpareigoti per 24 valandas juos registruoti dėl testo atlikimo. Ir tai darėme versdamiesi per galvas. Buvo dienų, kai gaudavome ir po 160-180 anketų.

Dėl testo atlikimo termino negaliu nieko pasakyti, nes tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo mobiliojo punkto aprovos. Abejoju, kad reikėtų laukti testavimo keturias dienas, nes punktai, atrodo, nėra labai apkrauti. Tas Antanas turėtų ne piktintis, o pasidaryti testą prieš atvykdamas. Viruso plitimo suvaldymas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, tai nėra vien tik NVSC ar vienos ministerijos reikalas.

Visi turime kovoti su tuo virusu, o ne kelios įstaigos. Mes konsultuojame, tiriame židinius, bet kiekvieno už rankos tikrai nevedžiosime“, – teigė NVSC Klaipėdos departamento vadovas.

Gyvena užsidarę mažuose kolektyvuose

Pasak R.Grigaliūno, kol žmonės sirgdami eis į parduotuvę ar vaistinę, suvaldyti viruso plitimą bus labai sunku. Anot jo, situacija uostamiestyje nėra tragiška, tačiau kovo 2 d. 14 dienų sergamumo 100 tūkst. žmonių rodiklis Klaipėdoje buvo 305, o šalies vidurkis – 255.

„Sergamumas krito sausį iki vasario vidurio, o paskui pradėjo pro truputį kilti, daugiau židinių dabar fiksuojame įmonėse, yra atvejų šeimose. Įmonėje, kurioje yra keli šimtai darbuotojų, virusui plisti labai geros sąlygos. Darydami patikrinimus įmonėse radome pažeidimų dėl dezinfekantų naudojimo, srautų valdymo, kaukių dėvėjimo. Tai mums kelia nerimą.

Rekomendacijų daug, jos kalamos nuo praėjusiųjų metų vasario, tačiau NVSC darbuotojai stebisi, kad tikrinant kai kurias įmones žmonės apie tai girdi vos ne pirmą kartą. Jie gyvena atskirą gyvenimą savo mažame kolektyve ir nežino, kas vyksta aplinkui“, – sakė R.Grigaliūnas.

Paklaustas, ar Klaipėdoje jau yra užsikrėtusiųjų afrikietiškąja ar britiškąja koronaviruso atmaina, Klaipėdos departamento direktorius atsakė tokios informacijos kol kas neturintis, bet tai tik laiko klausimas. Kiekvieną šeštadienį iš Didžiosios Britanijos atskrenda 100-130 keleivių, keltais kasdien atvyksta po kelis šimtus žmonių. Didelė tikimybė, kad tas virusas atkeliaus ir į Klaipėdą.

Procesą stabdo gudraujantieji

R.Grigaliūno teigimu, kartais procesai laivuose stringa ir dėl pačių keleivių kaltės. Pildydami registravimo anketas NVSC interneto svetainėje jie ir telefonų numerius nurodo neteisingus, be šalies kodo, ir asmens kodus, net pavardės rašomos neteisingai, ypač slaviškos. Kartais vietoje pavardės užrašo, pavyzdžiui, Mikė Pūkuotukas.

Kai kurie bando gudrauti, paspaudžia varnelę, kad jam taikomos izoliacijos išimtys – ko gero, tikisi, kad niekas nepatikrins.

„Vasario 27 d. viename kelte buvo daugiau kaip 10 žmonių, neužpildžiusių anketų, nepateikusių QR kodo. Vairuotojas rodo neišmanųjį telefono aparatą ir tvirtina negalįs užsiregistruoti. Įmonės, kuriose dirba tie vairuotojai, yra įpareigotos padėti savo darbuotojams šiuo klausimu.

Tokiu atveju yra gaišinami visi kiti keleiviai, kadangi NVSC darbuotojai kartu su tokiu vairuotoju pildo jo anketą. Turime ir tokių piliečių, kurie rašo, kad pažeidžiamos jų konstitucinės teisės, kad jie nieko nesitirs“, – sako Klaipėdos departamento vadovas.

Gydytojas apgailestavo, kad departamento darbuotojams tenka sugerti blogą keleivių nuotaiką. Pamirštama, kad jie vykdo sveikatos apsaugos ministro, valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovo, sprendimus.

Testą galima pasidaryti terminale

V.Klumbio teigimu, kompanija „DFDS Seaways“ privalės laikytis tokio Vyriausybės reikalavimo ir ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymo. „Prieš keleiviams patenkant į keltą tikrinsime, ar jie turi COVID-19 tyrimo testą.

Jeigu neturės, būsime priversti neįleisti į laivą. Žinoma, ieškome galimybių, kaip būtų galima padėti klientams, bet daug kas nuo mūsų nepriklauso“, – sakė V.Klumbys ir pridūrė, kad kompanija sudaro galimybę užpildyti NVSC anketas uoste arba laive, ir tai darys ateityje.

Kai Švedija ir Vokietija ėmė reikalauti 48 valandų testų iš atvykstančiųjų iš Lietuvos, „DFDS Seaways“ iniciatyva CKT administracinio pastato pirmame aukšte vasario 26 d. buvo atidaryta laboratorija.

Joje iš anksto užsiregistravusieji („DFDS Seaways“ arba „Synlab“ internetinėse svetainėse) gali pasidaryti testus prieš kelionę. Iniciatyva įgyvendinta padedant partneriams: CKT skyrė patalpas, medicinos tyrimų laboratorija UAB „Synlab Lietuva“ – personalą ir įrangą.

Anot V.Klumbio, laboratorija veikia, paklausa yra, žadama penktadienį pailginti jos darbo laiką. Tačiau šis punktas skirtas tik išvykstantiems.

„Aplenkėme oro uostus ir buvome pirmieji Lietuvoje. Popierinis testo rezultatas anglų kalba parengiamas per valandą. Tai didelis palengvinimas išvykstantiesiems“, – džiaugėsi CKT generalinis direktorius K.Grigalauskas.

Ar neturintieji testo bus grąžinami?

Pasak V.Klumbio, atvykusius iš Lietuvos ir neturinčius testų žmones yra grąžinę ir švedai, ir vokiečiai – keleiviai buvo priversti prasitęsti bilietus ir grįžti atgal. Tačiau dabar Lietuva Vokietijoje jau yra išbraukta iš pavojingų šalių sąrašo, vokiečiai nebereikalauja testo, švedai vis dar reikalauja. „DFDS Seaways“ keltais plaukioja ir latviai. Latvija dar nėra išbraukta iš sąrašo.

Į klausimą, ar, jeigu į Klaipėdą atplaukusiame kelte netyčia atsirastų keleivių, neturinčių testų, jie bus grąžinami atgal kitu keltu, V. Klumbys negalėjo atsakyti ir patarė kreiptis į NVSC Klaipėdos departamento vadovą.

K.Grigalauskas taip pat nurodė teirautis NVSC, nes jis yra kontroliuojančioji institucija. Jo manymu, sprendimai galimi du – bausti patį žmogų arba vežėją, kuris to neužtikrino. „Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti su žmogumi. Situacija gana paini“, – sakė jis.

„Į šį klausimą atsakyti dar negaliu, mes patys esame jį uždavę vadovybei. Kitose šalyse grąžinama ir nesismulkinama. Kokios pozicijos laikysis mūsų Sveikatos apsaugos ir Susisiekimo ministerijos, negaliu pasakyti.

Visų pirma tokie keleiviai neturėtų patekti į transporto priemonę. Jeigu toks atvejis būtų, manau, pirmiausia būtų taikoma administracinė teisena už ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymo ir kt. pažeidimus. Mes – vykdomoji institucija ir saviveikla negalime užsiimti. Laukiame išaiškinimų, kaip reikės elgtis tokiu atveju“, – sakė R.Grigaliūnas.

Keleivius gali tik užjausti

„CKT kaip pirmūnas visada pasirengęs vykdyti valdžios nurodymus, – juokavo K.Grigalauskas. – Ir postai sukurti, ir interneto ryšys yra, ir elektros instaliacija papildomai įrengta. Stengiamės reaguoti į pareigūnų prašymus, kad jiems būtų patogu dirbti.

Nuo vasario pradžios administracinio pastato antro aukšto laukimo salėje yra įrengtos darbo vietos NVSC pareigūnams. Čia patikrinami visi, kurie atvyksta be transporto priemonių. Kitas tikrinimo punktas yra prie išvažiavimo iš terminalo vartų, kuriame tikrinami sunkvežimių, atplukdytų keltais, vairuotojai ir automobilių keleiviai. Tokiu režimu jau dirbame beveik mėnesį.“

K.Grigalausko manymu, tokį palengvinimą kaip laboratorija CKT į Lietuvą vykstantiesiems galėtų padaryti kolegos Kylio ir Karlshamno uostuose. „Galbūt kiltų problema, jeigu Lietuvai reikėtų ne greitojo testo, kuris tinka kitose Europos valstybėse, o PGR testo, kuriam atlikti reikalingos 24 valandos. Ko gero, uostuose tokias paslaugas teikti nebūtų prasmės, nes tada laboratorijai keliami visai kiti reikalavimai“, – svarstė jis.

Pasak CKT vadovo, didžiausia problema – nurodymai gaunami likus kelioms dienoms iki jų įsigaliojimo, labai mažai laiko pasiruošti, nespėjami supažindinti keleiviai. „Pandemija sunkiai prognozuojama. Kinta ji, kinta ir teisės aktai bandant ją suvaldyti.

Būna siurprizų, būna nepatenkintųjų. Vėl turime naują reikalavimą, vėl kils nepasitenkinimas. Užuojauta visiems keleiviams. Šis laikmetis iš jų reikalauja daug kantrybės“, – sakė K.Grigalauskas.

Vyriausybės sprendimas

Nuo kovo 10 d. į Lietuvą iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keleiviai privalės turėti ne seniau kaip prieš 3 paras iki atvykimo atliktą tyrimą dėl COVID-19 ligos ir neigiamą atsakymą. Dokumentas turės būti parašytas viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Šis reikalavimas bus taikomas atvykstant bet kokios rūšies transportu.

Serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas.

Visi vežėjai privalės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo atsakymo.

Išimtis bus daroma tik ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims, asmenims iki 16 metų, taip pat nuo COVID-19 paskiepytiems ar šia liga persirgusiems žmonėms, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato iki atvykimo į Lietuvą praėjo ne daugiau kaip 90 dienų.

Iki šiol atvykstantieji ar grįžtantieji iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių turėjo turėti ne seniau nei prieš dvi paras iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimą arba jį pasidaryti Lietuvoje.

Nuo vasario 8 d. sugriežtinus visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikrą, patekimo į šalį vietose – oro uostuose ir jūrų uoste – įrengtuose kontrolės punktuose ir toliau tikrinamos keleivių užpildytos NVSC nustatytos anketos, QR kodas, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas. Atvykę ar grįžtantys keleiviai privalo saviizoliuotis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.