Lietuvos bankininkai spėja, kad įvairaus plauko aferistai per metus iš šalies gyventojų nugvelbia bent kelis milijonus eurų.
Su rusais jiems nėra ko net lygintis, nes ten sukčių uždarbiai – kone šimtus kartų didesni.
Nukentėjo ir žinomi žmonės
Legendinio sovietų lakūno Valerijaus Čkalovo anūkė – viena iš pakliuvusių į telefoninių sukčių pinkles.
Jai paskambinęs asmuo prisistatė tyrimų komiteto vyresniuoju leitenantu ir įspėjo, kad 82 metų moters banko sąskaita tapo žinoma sukčiams.
Toliau viskas vyko pagal net ir Lietuvoje puikiai žinomą schemą – pasiūloma pinigus pervesti į neva saugią sąskaitą, o iš jos jie, suprantama, akimirksniu pradingsta. Moteris taip neteko daugiau nei 23 mln. rublių (per 250 tūkst. eurų).
Pranešimas policijai nedavė jokių rezultatų – neva specialiosios tarnybos pabandė nustatyti aferistų asmenybes, tačiau viskas tuo ir baigėsi.
Pernai panašiai nukentėjo ir buvusio SSRS komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo proanūkis – sukčiams jis padovanojo 231 tūkst. rublių (2,52 tūkst. eurų).
Sumos – itin įspūdingos
Iš viso praėjusiais metais tokių sukčių aukomis tapo 773 tūkst. Rusijos gyventojų (34 proc. daugiau nei 2019-aisiais), jie neteko milžiniškos sumos – 60 mlrd. rublių (656 mln. eurų).
Tiesa, yra ir kita medalio pusė: per metus šalyje vagysčių iš būstų sumažėjo 30,9 proc., kišenvagių įkliuvo irgi trečdaliu mažiau. Viena vertus, įtakos turėjo karantinas. Tačiau kam rizikuoti, jei galima pasinaudoti telefonu ar internetu?
Juolab kad tokie aferistai Rusijoje iš esmės nebaudžiami. Prokuratūros duomenimis, du trečdaliai tokių tyrimų netrukus būdavo nutraukiami nenustačius įtariamųjų asmenybės. Likusi dalis panašiai pasibaigdavo šiek tiek vėliau, o ištirtų atvejų procentas ne ką teviršija nulį.
„Iki šių metų pabaigos išviliota suma gali pasiekti ir 90 mlrd. rublių (beveik milijardą eurų)“, – tokią nelinksmą prognozę laikraščiui „Trud“ pateikė Tarptautinės policijos asociacijos Rusijos padalinio vadovas Jurijus Ždanovas.
Mat kriminalistai dažniausiai kaltę verčia finansų įstaigoms – atseit jos prastai saugo klientų duomenis.
Tiesa, išsiaiškinti aferistus galbūt nebūtų sudėtinga, nes Rusijos federalinės saugumo tarnybos kompiuterių specialistai laikomi vienais geriausių pasaulyje.
Tik jiems neatrodo, jog pinigų viliotojai kelia kokią nors grėsmę šalies saugumui.
Vadovavo net iš Amerikos
Vis dėlto pasitaiko ir stebuklų. Sankt Peterburge viena moteris pasiskundė praradusi 290 tūkst. rublių (3,1 tūkst. eurų). Kituose policijos skyriuose atsirado ir daugiau nukentėjusiųjų skundų.
Tuomet miesto prokuratūra perėmė tyrimą iš policininkų ir pati ėmėsi darbo su aukštesnio lygio teisėsaugininkais. Vos per savaitę pavyko aptikti tikrą sukčių irštvą – buvo konfiskuoti 8 kompiuteriai, daugiau nei 100 banko kortelių, pora šimtų SIM kortelių bei 13 mln. rublių (142 tūkst. eurų) grynaisiais. Suimta 12 žmonių. To išvengė tik gaujai vadovavęs Jevgenijus Golichinas, kuris dar prieš metus apsigyveno JAV ir būtent iš ten siuntinėjo nurodymus.
Kaip pasakojo Sankt Peterburgo Tyrimų komiteto vadovas Jurijus Jaškovas, gauja buvo gerai pasirengusi, jai buvo žinomi ir kriminalistų veiksmai.
Vis dėlto sukčius aptikti pavyko vos per savaitę. O juk Rusijos žiniasklaida seniai svarstė, kad galima susemti juos visus, užtenka tik noro ir šiek tiek pastangų.
