Pigiausias šildymo sezonas šalies istorijoje baigėsi, toliau kainos priklausys nuo sankcijų Baltarusijai Įvardijo, kas už šildymą mokėjo daugiausiai

Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų. Kaip skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“, praėjusį sezoną parduotos energijos apyvarta siekė 4 mln. MWh, palyginti su 3 mln. MWh per 2019–2020 m. sezoną. Kokios bus ateinančio šildymo sezono kainos, pasak ekspertų, priklausys nuo sankcijų Baltarusijai, kuri yra viena stambesnių biokuro eksportuotojų į Baltijos šalis.

Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Lukašenka.<br>TASS/Scanpix nuotr.
A.Lukašenka.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jun 1, 2021, 3:34 PM, atnaujinta Jun 1, 2021, 3:35 PM

„Jau 2019–2020 m. šildymo sezoną biokuro kainos buvo palyginti žemos – 12,06 eurų už MWh ir dar didesnis jų kritimas, atrodo, galėjo būti sunkiai prognozuojamas. Nepaisant to, jog kainos kilo bet kurioje turto klasėje, biokuro kainų vidurkis praėjusį šildymo sezoną buvo istoriškai pats mažiausias ir siekė 10,61 eurų už MWh. Iš viso per „Baltpool“ biržą praėjusį sezoną buvo pristatyta biokuro už 44 mln. eurų“, – pažymi Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Mažiausiai šildymas kainavo Vilniaus regionui, brangiausiai – Kuršių nerijai

„Baltpool“ duomenimis, mažiausiai šildymas kainavo Vilniaus rajono gyventojams, o brangiausiai – Kuršių nerijos, kur kainos vidurkis buvo net 17 proc. didesnis ir siekė 12,47 MWh.

Biokuro kainos visame Žemaitijos regione yra aukštesnės dėl sudėtingesnių galimybių įsigyti biokuro žaliavos. Tuo metu Utenos apskrityje, kur didžiausias miškingumas, biokuro prieinamumas yra didžiausias, todėl, kaip pastebi V. Jonutis, ir šildymui naudojamo biokuro kainos čia yra patrauklios.

„Praėjusį biokuro prekybos sezoną didžioji dalis rinkos dalyvių vykdė ilgalaikius sandorius, o prasidėjus šildymo sezonui atrodė, kad apie 70 proc. visų sandorių bus ilgalaikiai. Nors šalta žiema rinką šiek tiek koregavo, augant biokuro poreikiui biržos dalyviai vykdė nemažai ir pusmetinių bei ketvirtinių sandorių, ilgalaikių sandorių strategija, manau, pasiteisino.

Tai rinkos dalyviams leido išlyginti kainų svyravimus. Tiekėjai, kurie praėjusį sezoną turėjo sukaupę didesnius biokuro rezervus, galėjo užsidirbti daugiau, kai žiemą šalčiai siekė 20 laipsnių šalčio, o biokuro kainos pasiekė piką“, – sako V. Jonutis.

Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ vadovo Andriaus Smaliuko teigimu, panašus kainų šuolis dėl nepalankių oro sąlygų užfiksuotas ir 2018 m.

Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro tiekimo kaina Lietuvoje buvo 10,89 eurų už MWh, Latvijoje – 12,15 eurų/MWh, o Estijoje – 12,90 eurų/MWh.

„Žvelgiant į viso sezono vidurkį, matome, kad biokuro kainos visame Baltijos šalių regione buvo žemiausios Lietuvoje ir aukščiausios Estijoje. Šios dienos duomenimis, Latvijoje kol kas biokuro kainos yra žemesnės, tad panašu, kad Lietuvoje ateinantis šildymo sezonas gali būti brangesnis, o Latvijos biokuro dalyviai gali būti suinteresuoti daugiau biokuro parduoti Lietuvos rinkai“, – pažymi A. Smaliukas.

Biokuro importas iš Baltarusijos turės įtakos kitam sezonui

Tarp populiariausių biokurui naudojamų produktų praėjusius du šildymo sezonus buvo medienos skiedros, kurios prieš keletą metų sudarė tik apie ketvirtadalį viso biržoje parduodamo biokuro kiekio.

„Pastebime, kad šis produktas dominuoja biržoje jau keletą metų iš eilės, o pirkėjai reikalauja aukštesnės kokybės skiedrų. Tai lėmė gerokai išaugusias šio produkto importo apimtis iš Baltarusijos, kurios skiedrų kokybė yra iš tiesų gera. Tačiau jei dėl pastarųjų savaičių įvykių Baltarusijoje importas bus apribotas, mūsų šalies galimybės užsitikrinti reikiamą aukštesnės kokybės skiedrų kiekį biokurui išliks gan ribotos“, – pažymi V. Jonutis.

Apie galimus medienos drožlių kainų pokyčius įspėja ir Latvijos miškų informacijos centro vadovas Igoris Krasavcevas. „Kadangi Lietuva daug medienos skiedrų importuoja iš Baltarusijos, o antroje šių metų pusėje šio produkto tiekimo grandinėje gali įvykti pokyčių, jo kainos rinkoje gali šoktelėti aukštyn“, – pažymi ekspertas iš Latvijos.

Kaip rodo „Baltpool“ duomenys, kol kas biokuro importo apimtys nemažėja ir 2021 m. I ketv. viršijo 250 tūkst. tonų, tačiau po pastarųjų įvykių Baltarusijoje situacija netrukus gali keistis.

Kiek kainuos kitas šildymo sezonas?

„Kol kas tikslias prognozes pateikti būtų sudėtinga. Ateinančiam sezonui sudaryta tik 8 proc. ilgalaikių biokuro sandorių. Tai yra labai mažai, palyginti su praėjusiais metais. Akivaizdu, jog rinka kol kas lūkuriuoja, biržos dalyviai analizuoja praėjusių metų vasaros ir žiemos sezono kainas. Pagal šiuo metu sudarytus ilgalaikius ir trumpalaikius sandorius, biokuro kainos vidurkis siekia 13,13 eurų už KWh, tačiau gali būti, kad ateinančio šildymo sezono kainos vidurkis augs iki 15–16 eurų už KWh“, – skaičiuoja V. Jonutis.

Pasak V. Jonučio, medienos skiedrų kainą lemia du pagrindiniai faktoriai: oro sąlygos ir sandėliavimo apimtys. „Šiuo metu, esant tokiam lietingam orui biokuro sandėliai turėtų būti pilni, jei norime tikėtis gerų kainų. Jei tiekėjai turi mažus sandėlius, o oro sąlygos blogos – kainos būna aukštos“, – pastebi V. Jonutis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.