VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius skaičiuoja, kad 2017 – 2019 m. vykdytame žaidime buvo užregistruota beveik 5 mln. kvitų, o akcija, jo teigimu, sustiprino atsakingų institucijų veiklą.
Vertina teigiamai
„Ši pajamų apskaitymą skatinanti ir prie šešėlio mažinimo prisidedanti iniciatyva patvirtino, kad pilietinės visuomenės indėlis – labai svarbus veiksnys mažinant šešėlinę ekonomiką.
Aukšta visuomenės mokestinė moralė, pasireiškianti tokiais paprastais ir sąnaudų nereikalaujančiais veiksmais, kaip reikalavimas išduoti prekių ir paslaugų kasos aparato kvitą ar kitą pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, efektyviai papildo kontroliuojančių institucijų veiksmus“, – kalbėjo R.Puncevičius.
Halės turgavietės vykdomasis direktorius Leonas Jucys iniciatyvą taip pat įvertino teigiamai. Pasak jo, pagerėjo čekių išdavimo disciplina, tačiau tie, kurie anksčiau nereikalavo, čekių nereikalauja ir dabar.
„Mūsų prekybininkai primygtinai pirkėjams siūlo čekius, – aiškino jis. – Žmonės stengiasi, nepalyginsi su tuo, kas buvo anksčiau“.
Po Kvitų loterijos praėjus dviem metams L.Jucys regreso teigia nepastebintis. „VMI kriminalizuoja turgus, bet iš tiesų praktiškai visi dirba su kasos aparatais, nes žmonės pageidauja atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis, todėl ir apskaita kitokia“.
Paklaustas, ar pageidautų pakartotinio iniciatyvos vykdymo, L.Jucys teigė tam neprieštaraujantis, tačiau pastebėjo, kad daugiau dalyvių pritrauktų didesni prizai. „Portugalijoje, kiek girdėjau, Mersedesą laimėti galima“.
Kaltas aukštas PVM
Tačiau, Europos Komisijos (EK) duomenimis, PVM surinkimo atotrūkis 2019 m. Lietuvoje siekė 25 proc. ir nusileido tik Albanijai bei Rumunijai. Atotrūkiui mažinti 2019 m. mokesčių mokėtojams buvo pasiūlyta vienkartinė mokestinė amnestija, tačiau šios priemonės veiksmingumas nėra visiškai aiškus atsižvelgiant į tai, kad papildoma surinkta suma yra palyginti maža ir priemonės įgyvendinimo pradžioje nebuvo nustatytas siektinas dydis, rašoma EK ataskaitoje.
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įžvelgia keletą galimų problemos priežasčių. Viena iš jų – sąlyginai aukštas PVM tarifas. Pasak jo, ekonomikoje galioja dėsnis (Lafero kreivė), kad didesni mokesčiai gausesnes pajamas į valstybės biudžetą atneša tik iki tam tikros ribos. Kai riba peržengiama, įvyksta priešingas procesas – valstybės mokesčių pajamos krenta.
„Lietuvos tarifas yra didesnis už Vokietijos ir Prancūzijos tarifą. Kita vertus, Lietuvos gyventojų perkamoji galia artėja prie ES vidurkio, bet dar jo nepasiekė. Problema yra ta, kad kitos šalys turi mažesnę PVM naštą ir taiko nemažai PVM lengvatų.
Geriausias pavyzdys būtų Prancūzija, kuri restoranų paslaugoms taiko 5,5 proc. tarifą ar net kaimyninė Lenkija, kur restoranams taikomas 8 proc. tarifas. Jei Lietuvoje tarifas būtų konkurencingesnis, galbūt tai paskatintų vartojimą“, – aiškino ekonomistas.
Žeria kritikos
Tarp prevencijos priemonių A.Izgorodinas paminėjo mokesčių mokėtojų edukaciją bei griežtą kontrabandos kontrolę. „Reikia kad žmonės suprastų, kaip mokesčiai yra perskirstomi. Pavyzdžiui, žmogus turi žinoti, kad jei pirko ne kontrabandines cigaretes ir sumokėjo kiek daugiau, galbūt po 20 metų gautų didesnę pensiją“, – kalbėjo ekonomistas.
Ekonomistas prof. Raimondas Kuodis įsitikinęs, jog PVM surinkimo atotrūkį lemia įmonių vartojimas asmeninėms reikmėms, todėl, norint mažinti atotrūkį, reikėtų imtis į tai orientuotų iniciatyvų.
„Už valstybės pinigus įmonės perka maistą, pampersus ir automobilius. Pats esu siūlęs būdą, kaip tai spręsti, bet mano pasiūlymai valdžios nesužavėjo.
Noro tai sustabdyti didelio nematau. Šiais skaitmeniniais laikais tai padaryti nebūtų sudėtinga. Tokios parodomosios programos kaip VMI čekių loterija, aišku, padidina problemos žinomumą, bet pačios problemos nesprendžia.
Kadangi problema yra vartojimas per įmones, norint pasiekti rezultatų, reikėtų taikytis būtent į jas, o ne į turgelių pirkėjus“, – kalbėjo prof. R.Kuodis.
Aiškinsis, ar kartoti verta
Galimybės vėl rengti tokią ar panašią iniciatyvą VMI neatmetama, tačiau konkrečių sprendimų šiuo metu neturi.
„Prieš priimant sprendimus, reiktų išanalizuoti kitų užsienio šalių patirtį, kiek tokie pakartotiniai žaidimai yra efektyvūs, kiek jie sulaukia visuomenės susidomėjimo ir įtraukia dalyvauti, kokie galimi alternatyvūs sprendimai.
Pavyzdžiui, sukūrus elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA, visi elektroninių kasos aparatų duomenys keliaus tiesiogiai į posistemį – tokiu būdu dalyvavimas Kvitų žaidime galėtų būti paprastesnis. Gyventojai neturėtų registruoti kvitų atskiroje sistemoje, ženkliai mažėtų iniciatyvos administravimo kaštai, o laimėtojai būtų atrenkami iš visų posistemį pasiekusių e. kvitų, tad registruoto kvito nebereiktų saugoti iki pat žaidimo pabaigos“, – privalumus vardijo R.Puncevičius.
Prie iniciatyvos prisijungė visos Lietuvos gyventojai, tačiau, vertinant regioninį laimėtojų pasiskirstymą, galima išskirti kelis regionus, kurių gyventojams kvitų žaidime sekėsi dažniausiai.
„Klaipėdos ir Kėdainių rajonuose kvitų žaidimo prizus atsiėmė daugiau nei po 200 gyventojų, po daugiau nei 150 prizų atsiimti atvyko Mažeikių, Plungės, beveik 150 – Radviliškio, rajonų gyventojai“, – pranešė R.Puncevičius.
Laimingais buvo paskelbti kiek daugiau nei 4 tūkst. kvitų, išsidalinusių 400 tūkst. eurų prizinį fondą.
