Perka daugiau
Prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Goštautaitė-Gedutė portalui lrytas.lt sakė, kad šį birželį prekybos centras sulaukė 4 proc. daugiau lankytojų nei praėjusiais metais. Prognozuojama, kad liepą lankytojų bus pritraukta dar daugiau.
„Stipriai išaugę vėsinančių prekių – kondicionierių, ventiliatorių, vandens, vaisvandenių, šaltos kavos, valgomųjų ledų, ledo kubelių – pardavimai rodo, kad gyventojai intensyviai ieško būdų, kaip ištverti karščius.
Vienas iš būdų bent trumpam atvėsti – laiką leisti vėsiose patalpose, kuriose įrengti oro kondicionieriai ar ventiliatoriai. Mūsų prekybos centre įrengta vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema veikia automatiniu režimu, prekybos centre palaikydama komfortišką 22–23 laipsnių temperatūrą“, – pastebėjo ji.
Taip pat šią vasarą gerokai padidėjo pirkinių krepšelis – į prekybos centrą užsukę lankytojai išleidžia daugiau nei pernai. „Šį birželį, palyginti su praėjusių metų birželiu, prekybos centre įsikūrusių nuomininkų pardavimai augo 20 proc., o palyginti su 2019 m. birželiu – net 30 proc.“ – skaičiuoja I.Goštautaitė-Gedutė.
Birželį, palyginti su praėjusių metų birželiu, labiausiai (daugiau kaip 50 proc.) augo aksesuarų ir dovanų, beveik 40 proc. padidėjo elektronikos prekių, ketvirtadaliu – drabužių pardavimai. Liepą augimu taip pat išsiskyrė šių kategorijų prekių pardavimai.
„Vasarą žmonės paprastai daugiau išleidžia drabužiams, avalynei, įsigyja aksesuarų ir dovanų, šių kategorijų prekių pardavimai įprastai būna 10 proc. didesni nei kitais mėnesiais. Kokios konkrečiai prekės perkamos, priklauso ir nuo oro“, – atkreipia dėmesį atstovė.
„Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas portalui lrytas.lt komentavo, kad, nors po karantino lankytojų srautai grįžta, tačiau vis dar nesiekia priešpandeminio lygio.
„Jeigu lygintume su 2019 metais – lankytojų srautas vis dar išlieka maždaug ketvirtadaliu mažesnis, tačiau tiek birželį, tiek liepą lankytojų srautai yra panašūs ir laikosi beveik tame pačiame lygyje kaip ir praėjusiais metais atitinkamu metu.
Nuo liepos pradžios, kai kavinėse ir restoranuose klientai gali lankytis be Galimybių paso, šioje kategorija stebime palaipsniui gerėjančius rezultatus. Vėsinimo ir vėdinimo sistemos prekybos centruose veikia pilnu pajėgumu, todėl lankytojai dėl karščių gali nesijaudinti“, – kalbėjo jis.
Visgi D.Mertinas taip pat pastebi, jog pardavimų apimtys auga kur kas sparčiau – palyginti su praėjusiais metais jos yra didesnės maždaug dešimtadaliu, panašiai paaugo ir vidutinis pirkinių krepšelis.
„Taigi tendencija, kad lankytojai prekybos centruose lankosi rečiau, bet planuoja savo pirkinius, ir vieno apsilankymo metu apsipirkdami įsigyja daugiau prekių, išlieka“, – teigia jis.
Prekybos centro „Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė sakė, kad, kadangi prekybos centras Vilniuje įsikūręs verslo centrų apsuptyje, o šios vasaros ritmui įtakos turi įvedami atlaisvinimai, į biurus grįžtantys darbuotojai, aktyvėjantis socialinis gyvenimas, todėl pirmiausia orientuojamasi į verslo centrų darbuotojus.
„Šįmet matome klientų elgesio pasikeitimus. Jie į prekybos centrą užsuka tikslingai – nusipirkti jiems reikiamų prekių, pavalgyti ar dėl čia teikiamų paslaugų. Šią tendenciją rodo 25 proc. augusi apyvarta ir 5,25 proc. didėjęs klientų srautas, lyginant atitinkamus vasaros laikotarpius 2021 m. ir 2020 m.
Labiausiai augo drabužių ir galanterijos segmento pardavimai, po karantino atšaukimo vis daugiau lankytojų ateina į prekybos centrą papietauti kartu su kolegomis ar draugais“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Traukia atsivėsinti
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, dabar Lietuvoje matome natūralų vartojimo atsigavimą. Normalu, kad šiuo metu gyventojai perka tas ne maisto prekes, kurių negalėjo nusipirkti ilgo antrojo karantino metu.
Jis pastebi, kad dar ne visi žmonės priprato prie apsipirkimo internetu – 2020 metais, lyginant su 2019 metais, internetinės mažmeninės prekybos pirkėjų skaičius Lietuvoje augo panašiu tempu kaip ir iki karantino: tai reiškia, kad tas augimas buvo natūralus. Todėl tie, kurie negalėjo ar nenorėjo pirkti internetu, turėjo palaukti laikotarpio, kai galės apsipirkti fiziškai.
„Ir šiaip dabar žmonės daug perka, nes atsigauna vartotojų lūkesčiai, gyventojai turi pinigų, gana dideles santaupas, taip pat auga atlyginimai. Dabar yra toks euforijos vartojimas – vasara, šilta, nuotaika gera, viruso nėra, todėl žmonės leidžia sau atsipalaiduoti ir išleisti per karantiną sukauptus pinigus“, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas.
A.Izgorodinas pastebi, jog kai kurie žmonės jau priprato, kad „virusas vasarą išeina, o rudenį sugrįžta“. Todėl dalis jų šiek tiek jau pakoregavo savo vartojimo įpročius ir bijodami, kad vėl bus paskelbtas karantinas ir ribojimai, dabar tam tikras prekes perka iš anksto, kad nepatirtų karantininių nepatogumų.
„Manau, kad žmonės pasiilgo fizinio apsipirkimo, kai gali daiktą pačiupinėti, pasimatuoti. Kai kurie galbūt pasiilgo fizinio kontakto su pardavėjais, pabendrauti, pažiūrėti, ką šie pasiūlys, parekomenduos“, – mano jis
Dar gyventojų srautas į prekybos centrus gali augti dėl karščių. „Ten juk irgi galima susitikti su draugais ir pasėdėti kavinėje, kurioje bus gerokai vėsiau negu restorane miesto centre, kur terasoje šviečia saulė ir labai karšta. Aš ir pats taip darau“, – juokiasi A.Izgorodinas.
Antrasis karantinas nesuveikė
Dabar gyventojų srautas į prekybos centrus, pagal „Google“ duomenis, yra tik 3-6 proc. mažesnis negu prieš koronavirusą, analizuoja duomenis ekonomistas.
„Taip pat labai įdomu, kad gyventojų srautas į maisto parduotuves yra beveik 50 proc. didesnis negu prieš karantiną. Tai vienintelis segmentas, kuriame gyventojų srautas jau stipriai viršija tą laikotarpį, kuris buvo prieš koronavirusą.
Manau, kad tai gali reikšti, jog antras karantinas Lietuvoje nesuveikė. Gyventojų srautas į maisto parduotuves pradėjo labai sparčiai augti antro karantino metu, maždaug vasario mėnesį. Tai reiškia, kad žmonės kažkiek laiko dar buvo išsigandę, šiek tiek palaukė nekontaktavę tarpusavyje, bet paskui įsidrąsino, jiems atsibodo karantinas ir jie vėl tęsė socialinius kontaktus.
Bet, kadangi kavinės buvo uždarytos, žmonės pasisėdėjimus restoranuose pakeitė pasisėdėjimais namuose – dėl to reikėjo daugiau apsipirkinėti maisto parduotuvėse. O kai buvo atlaisvinti judėjimo ribojimai, gyventojai ėmė lankyti regionuose gyvenančius gimines ir vežė jiems lauktuvių“, – svarsto A.Izgorodinas.
Jis taip pat pastebi, kad Lietuvoje nesuveikė ir Galimybių pasas. Kurį laiką gyventojų srautai į maisto prekių parduotuves buvo sumažėję, bet, įvedus Galimybių pasą, vėl ėmė augti – tai reiškia, kad tik nedidelė dalis žmonių naudojosi Galimybių pasu, o kitiems jis neprigijo arba gyventojai tiesiog vis tiek nenorėjo rizikuoti apsikrėsti.
„Todėl žmonės ir toliau laiką leido gamtoje arba pas draugus, o ne kavinėse. Srautas į maisto parduotuves reiškia, kad žmonės ir toliau pirmenybę teikia ne pasisėdėjimui kavinėse, o gamtoje, su draugais, sodybose“, – įsitikinęs ekonomistas.
