Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Julijos Samorokovskajos, beveik kasdien į sostinės policiją kreipiasi nuo sukčių nukentėję asmenys, o kartais jų būna po kelis per dieną.
Nukentėjusiųjų istorijos labai panašios, skiriasi tik sumos, kurias per savo naivumą jie prarado.
Pagrobė įspūdingą sumą
„Man paskambino nepažįstamas vyras, prisistatė banko darbuotoju ir pasakė, kad į mano sąskaitą bandoma įsilaužti. Po to sujungė su kito departamento darbuotoju, kuris paaiškino, ką daryti“, – policijai dėstė 36 metų vilnietė.
Išsigandusi, kad neteks visų sąskaitoje turimų pinigų, moteris paklusniai vykdė tai, ką jai sakė nusikaltėliai, – padiktavo visus savo asmeninius ir elektroninės bankininkystės duomenis, į telefoną atsisiuntė programėlę, kurią jai nurodė sukčiai.
Kad jai skambino ne banko darbuotojai, o nusikaltėliai, vilnietė suprato tik po poros valandų, kai patikrinusi savo sąskaitą išvydo ją tuščią. Sukčiai iš moters pagrobė 19 600 eurų.
Klusniai vykdo reikalavimus
Panašiai policijos pareigūnams kalbėjo ir 32 metų vilnietė. Sulaukusi tariamo banko darbuotojo skambučio ji darė viską, kaip buvo liepiama, o atsipeikėjo tik tada, kai savo sąskaitoje nerado 6904 eurų.
„Buvau namuose, kai man paskambino nepažįstamasis, kuris prisistatė banko darbuotoju ir paklausė, ar neseniai nepervedžiau pinigų į kito asmens sąskaitą. Kai atsakiau neigiamai, jis mane sujungė su kitu vyru, kuriam aš ir padiktavau apsauginius sąskaitos kodus“, – savo pareiškime rašė 52 metų vilnietis, iš kurio sukčiai pagrobė 1463 eurus.
Su 44 metų vilniečiu sukčiai elgėsi šiek tiek kitaip. Nors apsimetėlio bankininko žodžiais patikėjęs vyras padiktavo jiems visus prisijungimus prie savo sąskaitos, nusikaltėliams prisijungti nepavyko, todėl jie aukai į mobilųjį telefoną trumpąja žinute atsiuntė nuorodą, kurią aktyvinus jo banko sąskaitoje buvę pinigai per kelias minutes buvo pervesti į kitą sąskaitą.
Taip sukčiai pasisavino 9900 eurų.
Skambina rusakalbiai
„Bankų darbuotojai žmonėms neskambina ir tuo labiau nekalba rusiškai“, – pirmą taisyklę, kaip atpažinti sukčių, įvardijo J.Samorokovskaja.
Pasak Vilniaus policijos atstovės, geriausia išgirdus rusiškai kalbantį „bankininką“ iš karto baigti pokalbį, nes tęsiant kalbas gali ir pats nesuprasti, kaip užkibsi ant jų kabliuko.
„Jie kalba labai įtikinamai, fone girdėti triukšmas, atrodo, kad žmogus tikrai skambina iš biuro, kuriame dirba ir daugiau darbuotojų. Taip pat dažnai jie žino žmonių, kuriems skambina, vardus“, – sakė J.Samorokovskaja.
Mandagūs ir įtaigūs
Sukčiai, dažniausiai du vyrai arba dvi moterys, kalba labai mandagiai ir įtaigiai. Pokalbį su žmogumi jie dažniausiai pradeda nuo klausimo, ar jis visai neseniai ar vakar ryte nepervedė kitam asmeniui nemažos pinigų sumos.
„Įtariama, kad iš jūsų sąskaitos bandoma pasisavinti pinigus“, – rūpestingais apsimeta nusikaltėliai.
Paneigus pavedimą skambinusysis pareiškia, kad tuoj jį sujungs su kitu banko departamentu, kurio specialistas pasakys, ką jam toliau daryti.
Po šių žodžių telefonas perduodamas kitam asmeniui, kuris pradeda aiškinti, kad, norint sustabdyti pervedimą, jam reikia žinoti žmogaus prisijungimus prie elektroninės bankininkystės.
Jeigu auka naudojasi „Smart ID“ programėle, paprašoma jo padiktuoti jos kodus arba kartais paties žmogaus prašoma juos suvesti.
Sužinoję viską, ko jiems reikia, sukčiai baigia pokalbį ir per kelias minutes perveda sąskaitoje esančius pinigus į savo sąskaitas.
Kartais, kai pervedimo padaryti jiems nepavyksta, jie žmogaus prašo įsidiegti telefone tam tikrą programėlę, o kai ji aktyvinama, sąskaitas ištuština per ją.
Pasiruošę visiems atvejams
„Jie turi paruošę atsakymus į visus klausimus. Pavyzdžiui, paklausti, kodėl kalba rusiškai, atsako, kad jūs pats atsidarydamas sąskaitą anketoje varnele pažymėjote, kad bendrauti su jumis reikia rusų kalba.
Žmogui atsakius, kad jokios varnelės jis nedėjo, atsiprašoma ir pareiškiama, kad, deja, bet visos operatorės, kalbančios lietuviškai, dabar yra užsiėmusios, ir pokalbį tęsia rusų kalba“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo J.Samorokovskaja.
Policijos pareigūnai pastebėjo, kad anksčiau nusikaltėliai prisistatydavo esantys iš SEB arba „Swedbank“, o pastarosiomis dienomis jie šiek tiek pakeitė taktiką ir vis dažniau prisistato „Citadele“ ir „Luminor“ bankų atstovais.
