Laukti kainų kritimo neverta
„Topo centro“ generalinio direktoriaus Remigijaus Štaro teigimu, technika brangsta jau daugiau nei metus. Mat prasidėjus karantinui staiga visiems prireikė priemonių nuotoliniam darbui iš namų, nemaža dalis nusprendė atsinaujinti namus ar sodybas, pradėjo daugiau gaminti namuose.
Kartais augo poreikis tam tikrų prekių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ir tuo pat metu pradėjo trūkinėti gamybos ir tiekimo grandinės, namų elektronikos prekių buvo pagaminta mažiau.
„Brangstančios pirminės žaliavos taip pat didina spaudimą dabartinėms kainoms, dėl to didieji pasaulio technikos gamintojai nori kelti kainas iki 10 proc. Augimas greičiausiai palies beveik daugelį buities technikos ir kompiuterijos prekių. Telefonų ir televizorių kainos šiuo metu nekyla, tačiau šiuo metu trūksta populiariausių bei pigiausių modelių dėl pačių žaliavų trūkumo pasaulyje.
Nepaisant visų šių globalių pokyčių, darome viską, kad amortizuotume kilimą ir kol kas sugebame išlaikyti daugiau mažiau panašias kainas: ieškome pigesnių logistinių sprendimų, deramės su prekių gamintojais, ieškome alternatyvių tiekėjų, kad per Kalėdas turėtume panašias kainas kaip ir visus šiuos metus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
R.Štarui antrino ir „Pigu.lt“ Komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas: gamintojai buvo priversti didinti kainas dėl rinkoje pabrangusio metalo ir plastiko, be to, jau beveik metus jaučiamas elektronikos komponentų trūkumas.
„Buitinės technikos kainų kilimas buvo žadamas jau nuo 2021-ųjų pradžios, tačiau mūsų prekybos centrą internete brangimas pasiekė daug vėliau. Vasaros metu didieji gamintojai pradėjo branginti buitinę techniką vidutiniškai 7 proc.
Dalis gamintojų, kurie turėjo pagamintos technikos atsargų ir nepajuto žaliavų brangimo, stengėsi amortizuoti kainų augimą savo sąskaita. Šie gamintojai dar tik planuoja didinti kainas“, – portalui lrytas.lt sakė N.Mikalajūnas.
Laukti kainų kritimo tikrai neverta, nes tam nėra ir artimiausiu metu nematoma jokių objektyvių priežasčių, patikino abu prekybos centrų atstovai. Tendencijų, kad žaliavos pigs, kol kas neregėti įvairiose rinkose. Taigi dabar pirkdami reikalingą techniką lietuviai sutaupytų.
Lūkesčių burbulas bliūkšta
Ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė, kad šis technikos brangimas neturėtų ilgai užsitęsti. Esą lūkesčių burbulas pasaulyje dėl didelės infliacijos po truputį jau bliūkšta.
„Bus daugiau nusivylimų dėl per mažos infliacijos nei dėl per didelės – tuo labiau, kai atsistatys tiekimo grandinės, vėl įsijungs konkurenciniai svertai. Be to, nepamirškime, kad gyvename spartaus technologinio progreso laikotarpyje, todėl jis taip pat padarys savo – ypač kalbant apie pardavimo grandinę.
Sakoma, kad pramoninės revoliucijos amžiuje išmokome efektyviai gaminti produktus, o dabar išmokstame juos efektyviai parduoti: nebėra daug pardavimo grandžių, nes atsirado internetinė prekyba. Todėl kažkokio didelio potencialo kainų augimui neturėtų būti – ypač įvertinus tą pirminį šuolį šiais metais“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, kainų šuolį lėmė ir smarkiai išaugusi apskritai visų buities prekių paklausa. Praleisdami daugiau laiko namuose žmonės nusprendė atsinaujinti buitį, taip pat įsirenginėjo naujai prisipirktus būstus. O prekių pasiūla strigo dėl tiekimo grandinių sutrikimų, karantinavimosi reikalavimų.
Taip pat dalis įmonių buvo sumažinusios savo gamybą, o pardavėjai – užsakymus, mat nesitikėjo, kad paklausa karantino metu išaugs. „Bet tai turėtų susitvarkyti, žaliavos toks dalykas, kad jų kainų svyravimai būna gana dideli, bet konkurencija padaro savo ir jos gana greitai grįžta į savo vėžes“, – ramino Ž.Mauricas.
Visgi dabar nėra pats geriausias metas pirkti buitinę techniką, baldus, daryti būsto remontą, statytis namą, nes vis dar vyrauja didelė viso to paklausa. „Bet jau situacija gerėja, balansuojasi rinka.
Pavyzdžiui, medienos kainos buvo pakilusios net 3 kartus pavasarį, bet dabar jos praktiškai nukritusios jau iki to prieškrizinio lygio: gamintojai suprato, kad atlaisvinus karantino ribojimus ir atėjus vasarai, žmonės nebenori sėdėti namuose. Pavyzdžiui, JAV pardavimai krito labai smarkiai, todėl atitinkamai ir kainos pasikoregavo“, – pastebėjo ekonomistas.
Užkeltos kainos dėl mažos pasiūlos ir didelės paklausos, jo tvirtinimu, nėra tvarios, nes tai ilgai nesitęsia: „Nematoma rinkos ranka“ padaro savo. Tad prekių, kuriomis prekiaujama tarptautinėje rinkoje, kaina neturėtų didėti: yra konkurentų, o dar ir valiutų kursai veikia.“
„Infliacijos nebus – tik Vakarų šalys prispausdino pinigų, o kitos nelabai. Pavyzdžiui, Kinija beveik neremia savo ekonomikos: tas pasaulio fabrikas kaip gamino, taip ir tebegamina, atlyginimų augimas ten dabar sulėtėjo iki 4 proc. per metus.
O technologijos gėrėja. Tad ta konkurencija, manau, bus labai arši. Šita krizė dar paskatino automatizaciją, nes juk robotams nereikia nei izoliuotis, nei kaukių dėvėti. Manau, netolimoje ateityje dar sulauksime gerų pasiūlymų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Buitinė technika pinga?
Visgi tam tikrų kategorijų prekės, pakilusios į aukštesnį lygį, jau nebenukris – pavyzdžiui, automobiliai kainuos gerokai daugiau dėl reguliacinių pokyčių. „Jų pardavėjus spaudžia, nes vidaus degimo variklių eros pabaiga artėja, todėl jie dabar susiduria su labai keista, iškreipta konkurencija.
O elektromobiliai dar nėra labai plačiai paplitę, todėl jų kaina irgi didesnė – jei atvirai, elektromobiliai pabrangę, jiems nelabai noriai suteikiamos nuolaidos. To paties būsto kainos, matyt, irgi jau nebesugrįš į prieškrizinį lygį. Bet buitinė technika, manau, bus viena iš kategorijų, kurioje konkurencija padarys savo“, – svarstė Ž.Mauricas.
Anot jo, kalbėdami apie buitinės technikos kainas, turėtume vertinti ir jos kokybę, kuri turi daug potencialo gerėti. Dabar ji tampa gerokai kokybiškesnė, turi vis daugiau ir vis geresnių funkcijų, todėl tam tikra prasme tampa netgi pigesnė. Pavyzdžiui, dabar populiarėja turinčios džiovinimo funkciją skalbimo mašinos, kurios anksčiau būdavo retenybė, o dar ir prasta.
„Jei anksčiau pirkdavai atskirai skalbimo mašiną ir džiovyklę, dabar už nežymiai didesnę kainą gali gauti šias kelias funkcijas. Indukcinė kaitlentė, pavyzdžiui, irgi gerokai ekonomiškesnė ir efektyvesnė, sunaudoja mažiau resursų, nors ir brangesnė.
Taip pat robotai – pavyzdžiui, dulkių siurbliai robotai labai atpigo. Jau neretas namų ūkis juos turi, nors anksčiau žiūrėdavo į juos kaip į mistiką, o ir nebūdavo jie efektyvūs, strigdavo po baldais. O dabar jau viskas: tik paspaudi mygtuką, išeini į darbą, o jis viską išsiurbia. Tad, įvertinus technologinę pažangą, sakyčiau, kad gal net buitinė technika pinga“, – skaičiavo ekonomistas.
Jo teigimu, dabar lietuviai jau, kaip ir europiečiai, renkasi geriausią, kokybiškiausią techniką, nebeperka pigių, abejotinos kokybės: gal ir išleidžia daugiau pinigų, bet užtat gauname gerokai geresnį daiktą. „Bet labai keista, kad dar labai nedaug gamintojų siūlo gerą produktą“, – stebėjosi Ž.Mauricas.
