Pūkuotos šlepetės – euru brangiau
Naujienų portalo lrytas.lt skaitytoja Neringa (vardas pakeistas) pasakojo, jog prieš porą savaičių lankėsi Klaipėdos Tilžės turguje ir mano, jog buvo apgauta. Tądien ji buvo itin gerai nusiteikusi, tad dar prieš vykstant į turgų nusprendė, jog su prekeiviais nesidėrės, nes jiems po karantino ir taip sunku.
„Jie iš tikrųjų yra vargšai. Šiemet jie buvo labai nuskriausti, per karantinus dirbti negalėjo. Bet kad šitaip su pirkėjais elgiasi, tai negražu...“ – piktinosi Neringa.
Turguje ji sustojo prie pardavėjos, kuri prekiavo šlepetėmis. Akį patraukė net kelios prekės.
„Žiūriu, yra gražios šlepetės, pūkuotos. Pardavėja pasakė, kad jos kainuoja 7 euriukus. Pasimatavau, bet man jos netiko.
Tada pamačiau kitas, norėjau pasimatuoti ir jas. Man pardavėja pasakė, kad jos kainuoja 10 eurų. Pasimatavau vėl 41 dydį, šitos tiko, tik spalva buvo labai negraži – raudona. Kitų spalvų šlepetės buvo gražesnės, bet nebuvo mano dydžio.
Aš net juokaudama pardavėjai pasakiau, kad man ji turi dar ir nuolaidą padaryti, nes perku tokios spalvos, kokia man visai nepatinka. Bet pardavėja iš karto atkirto: „Ne, ne, nenuleisiu kainos, aš tokį dydį čia greitai parduosiu.“
Pagalvojau, ai, sumokėsiu, ir jau daviau 10 eurų jai į rankas, bet ji man tada pasakė: „Ne, ne, 11 eurų.“ Nesupratau, kodėl dabar jau 11, jei prieš tai sakė 10 eurų. Ir man tik tepasakė, kad 11 eurų, nes esą dydis didelis – 41“, – pasakojo Neringa, pripažinusi, jog taip nustebo, kad nebežinojo net kaip elgtis, tad už prekę sumokėjo tiek, kiek buvo paprašyta.
Už kelnes irgi teko primokėti
Tačiau čia Neringos kelionė turguje nesibaigė. Ji nuėjo pas kitą prekeivę išsirinkti kelnių. Istorija kartojosi – moteris išsirinko patikusias kelnes, pasiklausė kainos, sužinojo, jog kainuoja 29 eurus, tada kelnes pasimatavo, nusprendė pirkti, bet tik pasiėmusi piniginę išgirdo vėl kitą sumą.
„Man pardavėja sako, kad visgi kelnės kainuoja 34 eurus. Vėl likau nesupratusi, kodėl kaina staiga pasikeitė. Ir vėl man atsakė tą patį – nes didelis dydis. Bet juk L dydis, 40 dydis!
Aš jos tada ir paklausiau, ar aš tokia didelė, kad man tiek daug kainą reikia didinti? Juk čia ne plius dydžiai, čia normalus dydis. Galėjau, žinoma, nepirkti ir būčiau tikrai nepirkusi, jei nebūčiau buvusi geros nuotaikos, tai tąkart sumokėjau ir išėjau. Gal man ant kaktos tą dieną buvo užrašytas žodis „Apgauti“?“ – pasijuokė iš situacijos Neringa.
Tačiau labiausiai pikta jai pasidarė grįžus namo ir pamačius ant kelnių vidinės etiketės tušinuku užrašytą kainą – 29 eurai. „Mane apgavo“, – pripažino ji.
Neringa svarstė, galbūt prekeiviai nuo šiol naudoja tokią taktiką kainoms didinti. Tačiau apie tokius atvejus nėra nieko girdėjusi. „Tai kiek vaikų batai ir rūbai tada turėtų kainuoti? Išvis veltui turėtų juos parduoti, juk dydžiai maži. Bet vaikiški rūbai kainuoja tiek, kiek suaugusiųjų. Tai kaip suprasti?“ – klausė ji.
Reikėjo tiesiog nepirkti
Lrytas.lt bandė susisiekti su Klaipėdos Tilžės turgaus atstovais, bet komentaro gauti nepavyko.
Tačiau Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius patikino, kad turgaviečių prekeiviai yra sąžiningi, tad greičiausiai pirkėja ir pardavėjos tiesiog nesusikalbėjo.
„Smulkiesiems prekybininkams iki to, kaip apgaudinėja didieji prekybos tinklai, dar toli gražu. Čia turbūt tiesiog buvo nesusikalbėjimas“, – portalui lrytas.lt teigė V.Butkevičius, sakydamas, kad toks atvejis, ko gero, tėra vienetinis.
Tačiau jo nestebina, kad kainos galėjo būti padidintos, juk turgaviečių prekeiviai dėl karantinų patyrė didelių nuostolių.
„Žmonėms reikia iš kažko gyventi, reikia užsidirbti. Jei jiems leidžia dirbti tik pusę metų, natūralu, kad jie parduodami tas pačias prekes nori užsidirbti daugiau. Galų gale, juk turguje galima derėtis, tai ir reikėjo derėtis.
Suprantu, kad žmogus yra nepatenkintas, bet, jeigu jam pakėlė kainą, jis gali nepirkti. Kokia problema? O pardavėjas tik turėtų džiaugtis, kad pas jį šiuo metu ateina pirkėjas. Jei iš tiesų tokia situacija buvo, žmogus galėjo nepirkti prekių, o tada tie pardavėjai būtų gavę pamoką ir daugiau tokių fokusų nebūtų buvę“, – patarė V.Butkevičius.
Jo manymu, kainos ir toliau didės, nes pinigai spausdinami didžiuliu greičiu, infliacija kyla, statybinės medžiagos, maistas, elektra, dujos – viskas brangsta. Jis akcentavo, kad net atsisiųsti konteinerį iš Kinijos dabar tapo dukart brangiau nei anksčiau, įvairios prekybos grandinės taip pat stringa.
„Yra labai daug priežasčių, kodėl prekės galėjo pabrangti. Ir juk žmonės, kurių veikla karantino metu buvo apribota, dabar stengiasi uždirbti per trumpesnį laikotarpį tą pačią sumą, kurią uždirbdavo anksčiau. O kaip kitaip?
Net užėjus į bet kokią parduotuvę matome, kad yra išaugusios kainos. Net internetinėse parduotuvėse prekės pabrangusios, nors internetinis verslas nepatiria tokių pačių kaštų, kokius patiria žmonės, dirbantys fizinėse parduotuvėse ir turintys mokėti nuomą“, – pastebėjo jis.
Negrįžo nei pirkėjai, nei pardavėjai
V.Butkevičius paminėjo, jog po karantino turgūs labai susitraukė: nesugrįžo nei visi pirkėjai, nei pardavėjai. Daugelis žmonių įprato apsipirkti didžiuosiuose prekybos centruose, o dalis prekybininkų, pabijoję, kad karantinai bus įvedami nuolat, įvaldė kitus amatus, pakeitė specializacijas ir išėjo dirbti kitų darbų.
Pasitaiko ir liūdnesnių istorijų – dalis prekybininkų, anot V.Butkevičiaus, bankrutavo ir įklimpo į alkoholio liūną. Tiems žmonėms teko pravalgyti savo apyvartinį kapitalą.
„Tarkime, įsivaizduokime, kad aš esu smulkusis prekybininkas ir prekiauju džinsais. Turiu šeimą, namą, automobilį ir paskolą. Mano pragyvenimo šaltinis – du ar trys prekybos taškai turgavietėse.
Per pirmą karantiną pusę metų man draudė dirbti, tada atėjo antras karantinas ir vėl pusę metų drausta prekiauti. O aš buvau užsipirkęs ir kalėdinės produkcijos, kurios nepardaviau, bankas reikalauja mokėti įmokas, valgyti reikia. Neduok Dieve, jei kažkas susirgo koronavirusu, reikėjo ir pirkti vaistų, vaikus pavalgydinti, aprengti, tėvus išlaikyti.
O ką gavau, kai man uždraudė dirbti? Valstybė davė 260 eurų. Ar čia pinigai? Aš už tą sumą bankui net paskolos sumokėti negalėčiau. Ką žmogus tokiu atveju daro? Pardavinėja turtą, bando iš banko pinklių išsisukti, bet ne visiems pavyksta.
Kaip už tiek galima pragyventi? Politikai apie tai nepagalvojo, priėmė įstatymą ir viskas, o patys sau pasididino atlyginimus, nes juk sunkmetis. Štai kokie veidmainiai“, – negailėjo kritikos V.Butkevičius.
Du eurai už vieną apelsiną
Ekonomistas Žygimantas Mauricas ir pats lankosi turgeliuose, tačiau pripažino, kad derėtis nemėgsta, todėl Lietuvoje jis nesidera, o keliaudamas stengiasi aplenkti tas užsienio šalis, kuriose vyrauja derybų kultūra. Tačiau patirties kitų šalių turguose jis turi. Ekonomistas pasakojo, kad, pavyzdžiui, Izraelyje turgaviečių prekeiviai labai skuba ir vietoje dviejų kilogramų įdeda net tris.
„Ten jie prekes mėto, linksmi, atsipalaidavę, net sako: „Tu tik laikyk maišą!“ Ir net įdeda daugiau nei prašai už tą pačią kainą.
Tačiau arčiau Palestinos esančiuose turguose būna visko. Nors kainos surašytos, nevietiniams vis tiek sakoma, kad čia 2 eurai ne už kilogramą, o už vieną apelsiną. Atrodo, kad bando pinigus „nusukti“, reikia derėtis, bet net ir derantis į tave žiūrima kaip į svetimą“, – pasakojo Ž.Mauricas.
Jis mano, kad tokiose šalyse net verta vietiniam gyventojui sumokėti 10 eurų, jog jis visko, ko reikia, turguje nupirktų. „Tikriausiai taip net pigiau išeitų, nei pirktumei viską pats“, – nusijuokė ekonomistas.
Dauguma permoka
Visgi Ž.Mauricas pripažino, kad turgus vienaip ar kitaip yra susijęs su derybomis. „Taip susiklostė istoriškai: Lietuvoje dar tarpukariu parduotuvėse buvo įprasta derėtis dėl kainų, jos nebuvo užrašomos. Tačiau paskui Vyriausybė įpareigojo prekybininkus kainas užrašyti, nes, kai vartotojas mato kainą, jam lengviau rinktis. Tada ir rinka tampa efektyvesnė“, – pasakojo jis.
Tačiau net ir dabar ne visuose turguose kainos surašytos. Ž.Mauricas sako, kad tokiais atvejais pirkėjai tiesiog perka katę maiše. Visgi aršiausi derybininkai turguje tikrai išlošia, gal net nusiperka prekę pigiau, bet didžioji dauguma, anot ekonomisto, vis tiek turguose permoka.
Jo pastebėjimu, turguose negražių situacijų dar pasitaiko ir jų tikrai galėtų būti mažiau, o kainą diversifikuoti pagal dydį iš viso nei geras, nei etiškas sprendimas. „Žmogus gali pajusti diskomfortą dėl didesnės kainos už didesnį drabužių dydį ar batų dydį“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Visgi ekonomistas atkreipė dėmesį, kad turi keistis ne tik turgūs, bet ir pati visuomenė, nes, jeigu žmonės toleruoja tokius įvykius, kainų neužrašymus, apgaudinėjimus, tada niekas ir nesikeičia.
Kainos augo sparčiausiai
Ž.Maurico teigimu, turgus yra ta vieta, kurioje kainos pakilo sparčiausiai per penkerius metus. Anksčiau turguose buvo galima apsipirkti pigiau, bet dabar, anot ekonomisto, kainos kai kur net didesnės nei parduotuvėse.
„Tačiau žmonės ir toliau į turgus eina, nes tikisi geresnės kokybės, dar ir su žmonėmis pabendrauja. Bet, jei kainos auga, turi gerėti ir kokybė, kitu atveju, kils klausimas, kokia bus turgų ateitis, nes internetinėse parduotuvėse dalį prekių jau galima nusipirkti pigiau nei turguose.
Tačiau galbūt turgūs naudojasi tuo, kad ne visi žmonės turi prieigą prie interneto, nesinaudoja juo ar nedrįsta eiti į didžiųjų tinklų parduotuves“, – svarstė ekonomistas.
Pasipinigauti nori visi įvairiose srityse, sakė Ž.Mauricas. Tačiau augančios kainos ir negerėjanti kokybė gali sumenkinti tarptautinį Lietuvos konkurencingumą.
„Gali kilti pavojus tapti brangia šalimi prieš tampant turtinga ir kokybiška. Kam tada žmonėms mokėti už plastmasinius daiktus ar tapkes, atvežtas iš Kinijos, tiek pat, kiek kitose šalyse mokama už kokybiškesnius daiktus?“ – klausė jis.
