Žurnalistas Edvardas Žičkus ir galimybių pasus turintys jo kolegos, apsilankę prekybos centre „GO9“ esančiame „Gan bei“ restorane, prie vieno staliuko trise susėsti negalėjo, nes maitinimo įstaiga galimybių paso netikrina – viduje leidžiama sėdėti dviem žmonėms, nepaisant to, turi jie galimybių pasą, ar ne.
„Išgirdome ganėtinai familiarų atsakymą, kad mums neįdomūs jūsų galimybių pasai – galite sėdėti arba lauke per didžiulę liūtį, arba viduje prie atskirų staliukų. Kavinė netikrina galimybių pasų, iš gatvės gali ateiti bet kas (net ligų nešėjai), o po kelis sėdintys neva yra šeimos nariai. Taip ir nesupratome, kaip močiutė ir keli vaikai sugeba įrodyti giminystės ryšius, kai net vyro ir žmonos pavardės šiais laikais gali būti skirtingos“, – svarstė žurnalistas.
„Tai yra socialiai neatsakinga, kai auga susirgimų skaičius, kai yra galimybė su galimybių pasu turėti daugiau laisvių“, – piktinosi E.Žičkus.
„Gan bei“ atstovė pripažino, kad kartais sulaukia nepasitenkinimo iš didesnėmis grupėmis lankytis norinčių klientų, tačiau tokiu atveju siūlo vykti į PC „Europa“ esantį „Gan bei“ restoraną.
„Iki rugsėjo 13 dienos kavinės gali pasirinkti – priimti tik galimybių pasus turinčius asmenis arba priimti visus, tačiau tokiu atveju būtina laikytis tam tikrų reikalavimų – atstumų, prie stalo turi sėdėti du žmonės, lauke gali sėdėti iki penkių.
Vilniuje turime keturis restoranus. PC „Europa“ esančiame restorane priimame su galimybių pasais. Žiūrime pagal srautus, nes šiuo metu pas mus dažniausiai lankosi šeimos. Jei kažkas nori sėdėti didesnėje kompanijoje, gali vykti į „Europos“ restorane esantį restoraną“, – aiškino ji.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimondas Pranka teigė apie tokią praktiką negirdėjęs. Pasak jo, visos asociacijai priklausančios kavinės tikrina galimybių pasus.
Mėgina išsaugoti klientus
Restorano „Panda Kinija“ padalinio vadovė Jolanta įsitikinusi – visiems neįtiksi. „Jei tikrinsim, bus labai didelis nepasitenkinimas iš tų, kurie neturi galimybių pasų. Mes pasirinkome aukso viduriuką pradžiai, kol visi apsipras, kad nuo rugsėjo 13 d. bus galima lankytis tik su galimybių pasais. Žinoma, kol veikia lauko terasa, gali sėdėti ir daugiau asmenų“, – kalbėjo restorano darbuotoja.
Sprendimą netikrinti galimybių pasų kavinė iš dalies priėmė siekdami neprarasti nuolatinių klientų: „Nutarėme neskriausti tų, kurie neturi galimybių paso, nes turime labai daug pastovių klientų be galimybių paso“.
Lankytojų, padalinio vadovės teigimu, nesumažėjo, tačiau klientų patirtis byloja kitaip. „Šeštadienį su vyru ir pussesere nuėjome į Fabijoniškėse esantį restoraną „Panda Kinija“. Dažnai jame pietaujame, todėl net neįtarėm, kad gali būti kažkokių nesklandumų. Įeinant, pasižiūrėjome į ant durų kabantį skelbimą, kad reikia laikytis atstumų ir dėvėti kaukes įeinant. Paskui mus ėjo keturių asmenų šeima – vyras su žmona ir du vaikai.
Mes trise nuėjome prie savo mėgstamo stalelio, pradėjome rinktis maistą, kai atėjo padavėja ir pasakė, kad turime išeiti, nes trise negalim sėdėti prie vieno stalo. Aš pasakiau, kad visi turime galimybių pasus, esame vyras su žmona ir giminaitė. Padavėja atsakė, kad jie netikrina galimybių pasų ir laikosi savo taisyklės – neaptarnauti prie stalelio daugiau nei dviejų žmonių.
Dar kartą perklausiau, kas čia per taisyklė, kuo paremta, bet ji tik pakartojo, kad mūsų trijų neaptarnaus. Mažų mažiausiai keistas sprendimas įvedinėti savas taisykles ir taip atbaidyti ilgamečius klientus.
Manau, tai tik įrodymas, kad klientų jau netrūksta restoranams ir jie renkasi kažkokias protesto formas“, – pasakojo su portalu lrytas.lt bendravusi vilnietė Alina.
Ji taip pat nurodė klaususi padavėjų, kodėl informacijos apie tokią restorane galiojančią taisyklę nėra pakabinta ant durų, bet padavėjos atsakė, kad niekas jų neįpareigoja to daryti ir jie veikia pagal savo taisykles.
Paklausta, ar nesibaimina dėl darbuotojų ir klientų saugumo, „Panda Kinija“ atstovė patikino besijaučianti saugiai: „Nešiotojai gali būti ir skiepyti, ir neskiepyti žmonės. Nepatogumas yra darbuotojams, nes reikia nuolat nešioti kaukes. Mes šito nesibaiminame. Jei būtų duomenų, kad paskiepyti asmenys negali būti nešiotojais, tai būtų svarus rodiklis, tačiau šiuo atveju nėra jokio skirtumo“.
