Prarado apie 8 tūkst. eurų
Naujienų portalo lrytas.lt skaitytojas Giedrius pasakojo, jog į tokias sukčių pinkles pateko jo būsima žmona. Ji rugsėjo 8 d. vakarą gavo SMS žinutę apie tai, kad jos „Smart-ID“ paskyra buvo įtraukta į karantino zoną ir reikia iš naujo ją patvirtinti.
Žinutėje matomas ir banko „Swedbank“ logotipas, tad moteris nieko blogo neįtarusi paspaudė ant siųstos nuorodos, kad atnaujintų savo „Smart-ID“ paskyrą. Vos keli paspaudimai ir paskyra atnaujinta, moteris net gavo tai patvirtinantį laišką į savo elektroninį paštą. Tačiau ilgai netrukus iš jos sąskaitos buvo atlikti du pavedimai ir visi kortelėje turėti pinigai – apie 8 tūkst. eurų – dingo.
„Tai kur banko apsauga? Gauni kažkokią SMS, spaudi, suvedi duomenis ir viskas. Juk bankas investuoja milijonus, turėtų apsaugoti klientus, bet pinigai taip lengvai nuskaitomi. Čia absurdas!“ – piktinosi Giedrius.
Jis patikino, kad į pinigų pervedimą buvo sureaguota greitai. Jo būsima žmona telefone gavusi pranešimus apie nuskaitytus pinigus iš karto kreipėsi į banką ir policiją. Pirmuoju pavedimu buvo nuskaityti apie 2 tūkst. eurų, o antruoju – apie 6 tūkst. eurų.
„Bankui buvo pranešta gal per 10 min. po pinigų pervedimo, prašėme, kad operacijas atšauktų. Juk bankas turėtų turėti galimybes sustabdyti tokius pavedimus. Jei būtume po dienos, dviejų ar net savaitės pamatę, kad pinigai dingo, tada sakyčiau – taip, per vėlu. Bet dabar bankui pranešta per kelias minutes ir jis negalėjo sustabdyti tokių pavedimų. Absurdas!
Bankas visada nori atsikratyti atsakomybės ir suversti kaltę klientui, kad jis pats kažką paspaudė, nežinojo. Bet bankas uždirba tokius pinigus! Jis turi kažkaip apsaugoti klientus, bet jam vienodai, kur pinigai vaikšto. Vieniems tie 8 tūkst. eurų gal maži pinigai, bet kiti už tokią sumą gyvena metus“ – kalbėjo Giedrius.
Anot jo, banko darbuotojai sakė tirsią šią situaciją ir tai turėtų užtrukti apie savaitę.
Tokių atvejų – ne vienas
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui lrytas.lt patvirtino, jog pastarosiomis savaitėmis sukčiai iš tiesų gyventojams siuntinėja SMS žinutes su įvairaus pobūdžio turiniu, kuriuo siekiama tik vieno – atkreipti gyventojų dėmesį į neva jų lėšų saugumui, asmeninėms „Smart-ID“ ar interneto bankininkystės paskyroms kilusį pavojų.
Tam, kad pavojus būtų neutralizuotas, žinutėse prašoma spausti aktyvią interneto nuorodą ir pateikti savo asmeninius prisijungimo duomenis.
„Gyventojus perspėjame tokių nuorodų nespausti ir neaktyvuoti, jokiu būdu nepateikti savo „Smart-ID“, mokėjimo kortelių ar kitų asmeninių duomenų.
Bankas niekada gyventojams neskambina, nesiunčia SMS žinučių ar el. laiškų ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos“, – įspėjo S.Abraškevičius.
Gavus bet kokį pranešimą su reikalavimu atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir neskubėti atlikti tokių veiksmų, sakė banko atstovas.
Apsimeta teisėsaugos pareigūnais ar bankininkais
Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, toks sukčiavimas vadinamas „fišingu“ (angl. phishing). Tokiais atvejais sukčiai suklastoja elektroninius pranešimus, laiškus bei žinutes, kad išgautų asmeninius aukų duomenis bei įtikintų patvirtinti pervedimus. Pasitelkimas būtent SMS žinučių dar vadinamas „smishing“.
„Sukčiai apsimeta žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų atstovais, pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnais ar bankininkais. Neretai naudojamasi aktualiomis temomis, pavyzdžiui, pranešama, jog neva atėjo laikas atnaujinti savo paskyrą, užpildyti klausimyną, gauti kompensaciją, parsisiųsti svarbią informaciją“ , – portalui lrytas.lt vardijo E.Čpikutė.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, „fišingo“ sukčiavimų skaičius nuolat auga. Per pirmąjį šių metų pusmetį bankams pranešta apie 100 atvejų, padaryti nuostoliai siekia 130,5 tūkst. eurų.
Pernai „fišingo“ atvejų užfiksuota 145, patirta žala sudarė 165 tūkst. eurų.
Perima visišką sąskaitos kontrolę
Lietuvos banko Operacinės ir informacinės technologijų rizikos skyriaus vadovas Šarūnas Grigas portalą lrytas.lt informavo, jog kai kuriais atvejais sukčiai pasitenkina vienkartiniu sąskaitos užvaldymu, tačiau kartais jie visiškai perima sąskaitos kontrolę, pavyzdžiui, susikuria antrą „Smart-ID“ paskyrą savo telefone.
„Gavus laišką ar žinutę atlikti veiksmą, susijusį su jūsų elektronine bankininkyste, jokiu būdu nespauskite ant aktyviųjų nuorodų, kurias gaunate el. paštu ar SMS žinute.
Jei gavote pranešimą apie „ištikusią bėdą“, pirmiausia susisiekite su savo banku tik per jo interneto svetainėje nurodytus saugius kanalus.
„Smart-ID“ programėle niekada netvirtinkite jokių operacijų, jei pats neinicijuojate prisijungimo ar mokėjimo“, – patarė Š.Grigas.
Specialistai ragina gyventojus išlikti budriems, nes neretai prarastų pinigų susigrąžinti jau nebepavyksta. Tačiau įkliuvus į sukčių pinkles Š.Grigas vis tik patarė nedelsiant susisiekti su savo banku ir iš karto pasikeisti slaptažodžius tose paskyrose, kurios buvo neseniai naudotos, tai gali būti ir el. paštas, ir programėlės.
