Ne tik šunys ir katės
Pakalbintų trijų didesnių draudimo įmonių „If“, „Gjensidige“, „Ergo“ atstovai vieningai sako, kad gyvūnų draudimo paslauga egzistuoja ir netgi yra ganėtinai paklausi. O nors atrodytų, kad populiariausia drausti naminius gyvūnėlius, tendencijos rodo ką kitą.
„Pastaruoju metu Lietuvoje daugėjant mėsinių galvijų skaičiui jaučiamas susidomėjimas šios rūšies galvijų draudimu. Manome, jog šį tendencija išliks ir ateityje, nes augant kokybiškos mėsos paklausai, nemažai ūkininkų pieninių galvijų bandas keičia mėsinių veislių galvijais“, – teigia „Ergo“ Verslo klientų draudimo skyriaus vadovas Saulius Beteika.
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidento dr. Audriaus Kučinsko, ūkio gyvulių draudimas populiarėja, nes susirgus gyvuliams, siūsti vaistus labai brangu, o, kai finansinės išgalės neleidžia atsiųsti reikiamų medikamentų, belieka gyvulį užmigdyti. Tad akivaizdu, jog esant tokioms grėsmėms, ūkininkams labiau apsimoka pasinaudoti draudimo paslaugomis.
Vis dėlto pačios draudimo paslaugos skiriasi. Štai anot draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo projektų vadovo Tomo Sinkevičiaus, draudimas kompensuoja gydymo išlaidas ligos ar traumos atveju, taip pat nuostolius šuniui ar katei dingus ar nugaišus, atlygina keturkojo padarytą žalą kitiems asmenims ar jų turtui.
Tuo metu kitos draudimo kompanijos praktika kiek kitokia. Pasak „Gjensidige“ analitikos, produktų ir kainodaros Baltijos šalims vadovo Andriaus Dambrausko, „apdraudžiama tiek asmeniniams, tiek komerciniams tikslams auginamus gyvūnus.“ Juo apdraudžiami galvijai, arkliai, avys ir ožkos, priklausantys tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Gydymo kaštai siekia tūkstančius eurų
LVGA pozicija tokia: drausti gyvūnus būtina. „Matome dideli poreikį drausti. Man pačiam tenka daug bendrauti su žemės ūkio srities atstovais ir matau, kiek yra patiriama nuostolių. Tai ir visokie netikėti kritimai, nugaišimai ir net nešneku apie įvairias ligas“, – sako asociacijos prezidentas dr. A. Kučinskas.
Kalbėdamas apie gyvūnų draudimo galimybės, veterinarų asociacijos prezidentas remiasi kitų šalių praktika ir kelia ligonių kasų įsteigimo gyvūnams idėją, mat gyvūnų gydymo išlaidos skaudžiai atsiliepia savininkų piniginėms.
Štai įmonės, kuri draudžia tik naminius gyvūnėlius, projektų vadovas T. Sinkevičius komentuoja, kad šiuo produktu yra draudžiami tiek veisliniai, tiek nekilmingi šunys ir katės nuo 4 mėnesių iki 7 metų amžiaus: „Galima apdrausti savo augintinius gydymo išlaidų, gyvybės, dingimo ar vagystės ir civilinės atsakomybės draudimu. Turint augintinio draudimą, kompensuojamos gydimo išlaidos vienam ligos gydymui vidutiniškai siekia apie 200 eurų, prireikus operacijos gali siekti 1000 eurų ir daugiau. Jei augintinis sukelia nuostolių aplinkiniams – atlyginami nuostoliai iki 3500 eurų. Netekus gyvūno – mirties, dingimo ar vagystės atveju – atlyginama pasirinkta gyvybės draudimo suma.“
Draudimo sąlygų voratinklis
Tačiau veterinarai užsimena ir apie nepatogumus. Anot jų, skirtingos draudimo įmonių sąlygos draudžiant gyvūnus apsunkina pasirinkimą augintinių savininkams: „Kiek skirtingų kompanijų, tiek skirtingų draudimo sąlygų.“
Vis dėlto draudimo įmonės „Gjensidige“ atstovas A. Dambrauskas laikosi nuomonės, kad draudimo įmoka labai priklauso nuo įvairių rizikos veiksnių: gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, draudimo apsaugos apimties. Tad sistemos pakeisti nepavyktų.
Tokie įvykiai kaip sulaužytos letenėlės, apsinuodijimas ar netgi peršalimas draudikams jau tampa nenaujiena. Tačiau bendrovės „If“ atstovė sako, kad tenka susidurti ir su išskirtiniais atvejais draudžiant: „Pasitaiko ir įdomesnių atvejų – karantino metu pasitaikė situacija, kai lakstydamas kieme šuo rado ir vieną po kitos suėdė dvi apsaugines veido kaukes. Jas pašalinti nebuvo paprasta – kaukės liko skrandyje, teko laukti, kol bus suvirškintos. Ši situacija visiems tik dar kartą priminė – kaukių negalima išmesti bet kur, nes mažieji keturkojai draugai gali užsimanyti jų paragauti.“
