„Atiduokime tuos pinigus ir iš „Sodros“
Užpraeitą savaitę LVŽS frakcijos nariai įregistravo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatyta, kad pensijų fondų dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 tūkst. eurų, bet mažesnis kaip 10 tūkst. eurų, turi teisę pasirinkti gauti vienkartinę pensijų išmoką.
„Gaunama periodinė išmoka sudaro apie 20 eurų kas mėnesį. Tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės. Įteisinus galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką, nemaža dalis pensininkų galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Seimo nariai siūlo, kad tokia tvarka įsigaliotų jau nuo 2022 m. sausio 1 d.
Tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, dabar pokyčiams ne metas.
„Paskutiniai pokyčiai įsigaliojo prieš maždaug trejus metus. Jie įsigaliojo tų pačių valstiečių sprendimu. Ši sistema dar turėtų pabūti“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.
Pensijų fondai yra atsakingi už gyventojų lėšų valdymą ir jų augimą. Kaip sakė T.Gudaitis, tą fondai šiuo metu sėkmingai ir daro, tad nieko keisti ir nereikia.
„Prie esamos išmokų sistemos projektavimo prisidėjo praėjusi Vyriausybė, Lietuvos bankas, „Sodra“. Tuo metu kalbėta, kad kaupiant antroje pensijų pakopoje sukauptos žmonių lėšos, prie kurių prisideda ir valstybė, turėtų būti išmokamos periodiškai, kaip pensijos dalis.
Pasižiūrėję į „Sodros“ pirmąją pensijų pakopą matome, kad žmonėms vidutinė pensija didėja 20 eurų – nuo 420 iki 440 eurų. Tada visi džiaugiasi ir didžiuojasi, kad tą pensiją pavyko padidinti.
Bet kai kalbama, kad pensijų fonde sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų gaunama vidutinė periodinė išmoka yra apie 35 eurai, tada jau visi sako, kad čia yra blogai, labai mažai.
Tai jeigu pensijų padidinimas 20 eurų yra niekis, kodėl mes jas didiname? Juk sako, kad tai padės žmogui. Drįsčiau teigti, kad tos pačios pensijos traktuojamos skirtingai, priklausomai nuo to, iš kur jos ateina į žmogaus kišenę“, – pasipiktino T.Gudaitis.
Anot jo, šis LVŽS frakcijos pasiūlymas yra populistinis: „Jeigu dabar atiduodame 5 tūkst. eurų iš antrosios pensijų pakopos, tai atiduokime tuos pinigus ir iš „Sodros“.“
Pasiūlymo teikimą laiko žaidimu
Dar šiemet keisti pensijų fondo tvarką siūlė ir socialdemokratai. Jie ragino leisti žmonėms iš antrosios pensijų kaupimo pakopos pasitraukti bet kuriuo metu. Seimui atmetus šį pasiūlymą svarstyta leisti pasitraukti bent tiems, kurie sukaupę nedidelę sumą – iki 5 tūkst. eurų.
Nors Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas sakė, jog pokyčių šiai tvarkai reikia, visgi LVŽS frakcijos projektui nepritaria.
„O kaip pritarti tokiam projektui? Pirmiausiai, jie (LVŽS – aut. past.) galėjo pritarti mūsų projektui, kurį registravome. Aš nesuprantu, kokie čia žaidimai, nuoširdžiai pasipiktinau.
Mes teikiame pasiūlymą – atmeta, praeina keli mėnesiai – ir vėl registruojama. Kam kvailinti žmonės, kurie iš tiesų yra susirūpinę ir laukia sprendimo. Man žmonės rašo elektroninius laiškus ir klausia, kaip viskas bus, kada jie galės savo nedidelius pinigėlius atsiimti ir jais disponuoti.
Bet velniai nemato, man autorystės nereikia, tegu mano pavardę išbraukia, bet išspręskime šį klausimą, nes tai yra finansinė vergovė“, – portalui lrytas.lt kalbėjo G.Paluckas.
Jis paminėjo, jog socialdemokratų ir LVŽS frakcijų pasiūlytus projektus būtų galima sujungti ir padaryti vieną bendrą. LVŽS siūlo galimybę vienu ypu išsiimti sukauptus pinigus tik sulaukus pensinio amžiaus, tačiau G.Palucko vizija kita.
Jo manymu, teisingiau būtų tokiems žmonėms leisti pasitraukti iš pensinių fondų ir sukauptą nedidelę pinigų sumą išsiimti likus dar 10 metų iki pensijos.
Pinigus išsiimtų ir juos pravalgytų?
Nuo šių metų Estijos gyventojai galėjo atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, tiesa, už sutarčių nutraukimą sumokėdami papildomus mokesčius. Šia galimybe pasinaudojo per 100 tūkst. Estijos piliečių. T.Gudaitis šios iniciatyvos nepalaikė ir, anot jo, dabar Estijoje vyksta „išlaidų vakarėlis“.
„Dyzelinių automobilių pardavėjai trina rankomis, visos drabužių, statybinių medžiagų parduotuvės džiaugasi, dabar jos gali kelti kainas ir žmonės vis tiek viską perka. Manau, kad lietuvių elgesys būtų labai panašus“, – svarstė jis.
Jo teigimu, žmonėms staigiai išleidus pinigus galiausiai senatvėje vis tiek kažkam reikėtų jais pasirūpinti, o tas kažkas yra visi mokesčių mokėtojai.
Tačiau ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka informaciją pateikė visai kitokią. Anot jo, Estijoje buvo vykdytas tyrimas ir išsiaiškinta, jog didžioji dalis tų žmonių, kurie pinigus iš pensinių fondų atsiėmė, daugiausiai juos panaudojo skoloms padengti.
„O tie, kurie sako, kad žmonės pravalgys pinigus, tai ar jie patys nevalgo? Tai populizmas, idiotizmas. Žmonės tam ir turi pinigus, kad už juos nusipirktų valgyti.
O gal tie žmonės net neturi su kuo valgyti, neturi kuo kramtyti, tai tuos pinigus ir panaudos, kad pavalgytų ar dantis susidėtų. Juk žinome, kokios brangios yra odontologų paslaugos. Reikia ir turėti, kur tą maistą padėti, tai gal ir šaldytuvą sugedusį pasikeis“, – nusijuokė R.Lazutka.
Jis paminėjo, kad apie pinigų pravalgymą dažniausiai kalba fondų atstovai, kurie yra suinterestuoti, jog žmonės pinigus antroje pensijų pakopoje laikytų kuo ilgiau ir tų pinigų atiduoti jie nenori.
„Bet jų balsas nebeturėtų eiti į dangų, jie ir taip jau ilgai šeimininkavo su ta antra pensijų pakopa“, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas.
G.Paluckas taip pat sakė, jog žmonės nėra kvaili ir moka disponuoti pinigais, o sakyti, kad 20 eurų gyventojus išgelbės, yra nesąmonė.
„Juk vieni nori sveikatą pasitaisyti, kiti – gerbūvį, gyvenimo sąlygas pasigerinti, treti nori mokytis, kvalifikuotis. Kelias į finansinį savarankiškumą ir orią senatvę yra įvairus, todėl aiškinimas, kad žmones iki pensijos palydėti turi tik tvirta valstybės ranka, neleidžianti žengti nė žingsnio į šalį, gaunant po 20 eurų prie pensijos ir tada gyvenant oriai, yra tik pasakos!“ – piktinosi Seimo narys.
Mano, jog projektas bus atmestas
G.Palucko nuomone, mažai šansų, jog šis įstatymo pakeitimo projektas Seime bus sutiktas palankiai ir jam bus pritarta.
„Jeigu jau mūsų atmetė, tai garantuotai atmes ir šitą. Opozicijai reikia žiūrėti ne į autorystę, pavardes, simpatijas, antipatijas, o į turinį. Galėtume suremti pečius ir ištaikius tinkamą momentą „stumti“ šį klausimą.
Tiesą sakant, poziciją ir opoziciją balsavimo metu dažnai skiria vos keletas balsų, tad tiesiog reikėtų svarbius sprendimus priimti kartu, o ne užsiimti vaikiškais žaidimais“, – apie reikiamą bendrystę kalbėjo jis.
R.Lazutka spėjo, jog, kadangi ši frakcija yra opozicijos, jos siūlymo Seimas nepalaikys ir projektas neatlaikys net pirmo svarstymo. Pasak jo, apskritai vertėtų įvykdyti radikalų sprendimą – antrąją pensijų pakopą privatizuoti.
„Dabar ji yra pusiau valstybinė, bet reikia leisti žmonėms su privačiais pensijų fondais pasirašyti tokias sutartis, kokias jie nori. O pensijų fondai galėtų siūlyti įvairias sąlygas. Vieni galbūt pasiūlytų žmonėms leisti pasiimti pinigus po 30 metų, kiti siūlytų pasiimti tik pusę sumos.
Vyktų susitarimai, kaip ir dėl bet kokios prekės ar paslaugos, kai dalyvauja pirkėjas ir pardavėjas, o juk paslaugos teikėjai atsižvelgia į pirkėjus ir siūlo tokias sąlygas, kokios pritraukia daugiau klientų“, – pasakojo ekonomistas, paminėdamas, kad sutartyse galėtų atsirasti ir išimtys, tarkime, jei kuris nors iš šeimos narių mirė ar neteko darbo ir ilgesnį laiką jo neranda, o gal tapo neįgalus, tada būtų suteikiama galimybė tuos pinigus iš fondų išsiimti.
Jis svarstė, jog galėtų būti ir reikalavimas susimokėti administravimo mokestį, jei pinigus norima pasiimti anksčiau. Tai taptų šiokiu tokiu saugikliu.
„Juk privatus pensijų fondas turi vertybinius popierius paversti pinigais, o tai susiję su tam tikromis operacijomis, už tai galima imti tam tikrą mokestį. Tada žmogui gali būti nelabai patrauklu pinigus imti, jei jie tuo metu nėra labai reikalingi“, – aiškino R.Lazutka.
