Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad, vertinant pasaulines tendencijas, labai gali būti, kad po metų dvejų gamtinės dujos vėl bus pigios.
Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kuriame dalyvavo ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pastarasis atkreipė dėmesį, kad pernai dujos buvo rekordiškai pigios, todėl Vilniuje šildymo kaina buvo žemiausia per 15 m.
„Kai lygini šių metų situaciją su praeitų metų, procentinė pokyčių išraiška gąsdinanti. Piniginė tokio pokyčio išraiška nėra tokia didelė – kalbama apie kas mėnesį 10–20 eurų didesnes sąskaitas. Daugeliui vilniečių tai suvaldoma“, – komentavo vicemeras.
Vilnius siūlo miestiečiams fiksuoti 35 proc. kainos augimą, kurį miesto gyventojams tikrai reikės apmokėti. Sąskaitos dalį virš 35 proc. savivaldybė stengsis amortizuoti kiekvienam gyventojui pasiūlant priimtiniausią būdą, kaip apmokėti likusią sumą.
Vienas pasirinkimas – sumokėti visą sąskaitą nefiksuojant kainos augimo. Kitas variantas – sumokėti kainą, fiksuojant 35 proc. augimą, o likusią nesumokėtą dalį padengiant vienu mokėjimu pasibaigus šildymo sezonui. Tai būtų tarsi 13-oji sąskaitą. Kitas variantas – šią sumą išdėstyti per penkis mėnesius – iki kito šildymo sezono pradžios arba išmokėti per ateinančius trejus metus.
„Susisiekti su kiekvienu vartotoju ir išsiaiškinti individualius poreikius – didelis iššūkis šilumos tinklams. Bet šį iššūkį įmonė, manau, suvaldys.
Daug didesnis iššūkis – dėl gamtinių dujų kainų augimo suvaldyti finansinius srautus. Pagal visą metodiką dujos perkamos biržoje ir mokamos avansu. Šilumos tinklams norint užsipirkti dujų ir kūrenti lapkritį, reikia visą sumą pervesti čia ir dabar. Apyvartinių lėšų turėjimas ir gebėjimas laiku atsiskaityti už dujas – nemenkas iššūkis. Kol kas mes su juo tvarkomės“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Tačiau jis neatmetė, jog esant poreikiui įmonė turės pasiskolinti apyvartinių lėšų iš finansinių institucijų. Savivaldybė yra sutarusi su „Ignitis“, kuris yra vienas dujų tiekėjų, kad gali būti mokėjimų atidėjimų.
„Bet jei dujų kaina tokiais psichozės principais keliaus į viršų, be valstybės įsikišimo pasiekus tam tikrą lygį, matyt, nepavyks susitarti. Niekas nesako, kad valstybė turės dotuoti Vilnių. Tai būtų paskolos tipo pinigai“, – teigė vicemeras.
Panašu, kad dalis Vilniaus gyventojų šildysis į skolą. Anot V.Benkunsko, greičiausiai palūkanos bus skaičiuojamos tokios, kokios paprastai fiksuojamos skolinimosi rinkoje. Vis dėlto vicemeras ramino, kad galutinėje vartotojo sąskaitoje tai bus menkai juntamos sumos.
N.Mačiulis sostinės pasirinkimą sveikina dėl to, kad kaštai neperkeliami visiems Lietuvos gyventojams. Anot „Swedbank“ ekonomisto, taip iš esmės amortizuojamas laikinas kainų šuolis, perskirstant sąskaitas ilgesniam laikotarpiui.
„Skamba galbūt dramatiškai 50 proc. ar daugiau galimai pabrangsianti šiluma, bet, jei žiūrėtume, kiek pabrangsta vidutinio būsto šildymas, skaičiai nėra tokie jau labai dideli: vidutiniam 50 kv. m butui – apie 20 eurų.
Prie dabartinių atlyginimų augimo tai nėra tai, kas galėtų vilniečius labai nuskurdinti. Tie, kam sunkiau sumokėti sąskaitas, gali sąskaitą išskirti ilgesniam laikotarpiui“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo N.Mačiulis.
Jo nuomone, Vilniaus savivaldybės pasiūlytas sprendimas iš esmės reiškia, kad šilumos tiekimo įmonės ar Vilniaus savivaldybė pasiskolins ir trumpuoju laikotarpiu padengs tas sąskaitas, kurios būtų gerokai didesnės, nei tokio mechanizmo netaikant. Tik kitais metais gyventojai už tai susimokės. Pasak banko atstovo, tai tam tikras apsidraudimas, kad dalis namų ūkių nepatirtų didelio šildymo kainų šuolio.
„Nors, manau, kad buvo galima ir be tokio sprendimo išvengti didelių neigiamų pasekmių, nes mažesnes pajamas gaunantys gyventojai gali prašyti kompensacijų už šildymą“, – minėjo jis.
N.Mačiulis spėjo, kad dujų kainų ir šilumos kainų šuolis nebus ilgalaikis reiškinys. Esą pasaulyje dujų netrūksta. Tik dabar matome didžiulį kainų šuolį, nes dėl suskystintųjų gamtinių dujų konkuruoja Europa su Azija – Azijos pramonės įmonės, elektros gamintojai dėl klestinčios ekonomikos perka daug daugiau dujų nei įprastai.
Be to, buvo kiek sumažėjęs dujų tiekimas į Europą iš Rusijos. Tačiau šią savaitę Rusija oficialiai pranešė, kad planuoja padidinti dujų eksportą, dėl to kaina rinkoje labai greitai sumažėjo.
„Nėra priežasčių, dėl ko kainos turėtų išsilaikyti tokiame aukštame lygyje labai ilgą laiką, – spėjo ekonomistas. – Mes nesame matę tokių kainų šuolių, bet tai yra daugelio nepalankių veiksnių sutapimas vienu metu“.
Pasak N.Mačiulio, visa Europa turi gerokai mažesnes dujų atsargas, lyginant su prieš tai buvusiais metais, tačiau tai susiję su jau minėtais veiksniais: Rusija Europai pardavė gerokai mažiau dujų, o suskystintųjų gamtinių dujų tiekimas didžiąja dalimi buvo nukreiptas į Azijos valstybes, kur labai išaugo paklausa.
Už įprastą kainą padidinti atsargas nebūtų buvę labai lengva, o ir, aišku, niekas tokio kainų šuolio nesitikėjo.
Vis dėlto ekonomistas pabrėžė: reikia turėti omenyje, kad, vis didinant priklausomybę nuo biokuro, jo kaina irgi didės. Biokuras nėra visiškai garantuotas apsidraudimas nuo kainų svyravimo ir energetinių išteklių brangimo.
Pašnekovo tikinimu, krizė, kurią stebime dabar – labai neįprasta. Ji – veidrodinis įprastų krizių atspindys. Kainos didėja, nes gyventojai turi daug pinigų: vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjęs apie 170 eurų, didėja ir minimali mėnesio alga, ir viešo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, ir senatvės pensijos. Gyventojai turi mažiau galimybių išlaidauti paslaugoms, kelionėms, todėl perka daugiau prekių. Toks reiškinys matomas daugelyje Vakarų valstybių.
„Būtent dėl šitos didelės paklausos ir matome daugelio prekių ir paslaugų kainų šuolius. Tai – ne krizė. Tai gero gyvenimo atspindys“, – tikino N.Mačiulis.
